Renginiai, susitikimai 

 

         LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

                                                ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS

 

Visuomenės informavimo ir žiniasklaidos poskyriui                                           2010-05-13

 

Lietuvių gestų kalbai 15 metų

Gegužės 12 d. Žmogaus teisių komitetas kartu su kurčiųjų organizacijomis paminėjo  15-kos metų Lietuvių gestų kalbos, kaip gimtosios lietuvių kurčiųjų kalbos, jubiliejų.  Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 metais oficialiai pripažino Lietuvos Respublikos kurčiųjų gimtąja kalba gestų kalbą. Dabar lietuvių gestų kalba vystosi kaip nepriklausoma kalba.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka savo pranešime pažymėjo, kad klausos negalią turinčiam žmogui gestų kalba yra pagrindinė bendravimo priemonė, kuria dalinamasi mintimis, jausmais ir lūkesčiais. Kurtieji, kurie laiko save lietuviais, kalba lietuvių gestų kalba, būtent šia kalba gali išreikšti savo nacionalinį tapatumą.

  Pasak A.Lydekos,  kad kalba atlieka savo vaidmenį  ir vystosi tik tada, kai ji vartojama plačiai, visose gyvenimo situacijose. Valstybė, kuri remiasi  demokratiniais principais, siekia suteikti lygias galimybes kiekvienam asmeniui išreikšti save ir sėkmingai realizuoti savo gebėjimus. Kurtiesiems būtinos specialios priemonės, norint užtikrinti jų gimtosios gestų kalbos raidą, o tuo pačiu šių žmonių teises ir sėkmingą dalyvavimą visuomenės gyvenime. 

Įgyvendinant kurčiųjų pilietines ir žmogaus teises didelį vaidmenį vaidina gestų kalbos vertėjai. Diskusijos metu buvo paraginta suteikti atitinkamą statusą šios specialybės žmonėms, vertinant juos kaip vertėjus, o ne kaip „slaugytojus”, užtikrinant jų atitinkamą darbo užmokestį ir kvalifikaciją. Keisti esamą požiūrį į gestų kalbos vertėjus, priimant atitinkamus sprendimus, ragino Seimo narės Loreta Graužinienė ir Vincė Vaidevutė Margevičienė. „Šiuo atveju skaičiuojant kiek tai kainuoja, būtina suskaičiuoti ir kokią vertę ši investicija suteiks valstybei”, – sakė A.Lydeka. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas  akcentavo, kad nacionalinės gestų kalbos vartojimo rėmimas įtvirtintų klausos negalią turinčių žmonių galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime, apsaugotų juos nuo atskirties pojūčio ir psichikos sutrikimų, tuo pačiu  gerintų bendrą visuomenės dvasinę būklę, padėtų visuomenei natūraliai ir betarpiškai jausti savo gretose  žmonės, turinčius fizinę negalią. 

Europos Komisija yra pripažinusi, kad gestų kalbos yra svarbios Europos kalbų įvairovei. Nacionalinė gestų kalba yra įrašyta penkių Europos šalių konstitucijose: Austrijos, Čekijos, Suomijos, Portugalijos ir Slovakijos. Europos Parlamentas yra priėmęs rezoliucijas (1988 m. ir 1998 m.) kur Europos Komisija ir valstybės narės raginamos remti gestų kalbą ir užtikrinti, kad kurtieji galėtų dirbti ir mokytis pasirinkta kalba.

 

 

 

 

Eglė Gibavičiūtė  (Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja) tel. (8 5) 239 6809, el. p. eggiba@lrs.lt