Informacija apie posėdžius 

EN  FR

Apie AE komisijos 2009-12-09 posėdį


POSĖDŽIO PROTOKOLAS 

2009-12-09 Nr. 117-P-19 

Posėdis įvyko 2009-12-09

Posėdžio pirmininkas – Rokas Žilinskas.

Posėdžio sekretorė – patarėja Rūta Bėčiūtė.

Dalyvavo:

Komisijos nariai Rokas Žilinskas, Antanas Baura, Dainius Budrys, Kęstutis Daukšys, Algimantas Dumbrava, Vitas Matuzas, Andrius Šedžius, Valdemaras Valkiūnas;

Seimo narys Algirdas Sysas;

Komisijos patarėja Rūta Bėčiūtė; Europos Parlamento nario Zigmanto Balčyčio padėjėja Agnė Račkauskytė;

Kviestieji asmenys  Energetikos ministerijos kancleris Vidmantas Adomonis, Energetikos ministerijos IAE eksploatavimo nutraukimo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Žalnieriūtė,  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo rinkos skyriaus pavaduotojas Antanas Pimpė, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas, Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė, Ministro pirmininko tarnybos Reformų departamento patarėjas Gediminas Vaitkevičius, Visagino savivaldybės meras Vytautas Račkauskas, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) l.e.p. viršininkas Michail Demčenko, VATESI Radiacinės apsaugos departamento direktorius Vidas Paulikas, Administravimo departamento l.e.p. direktorė Ugnė Adomaitytė.

DARBOTVARKĖ

1. Lietuvos Respublikos valstybinės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo 1 ir 2 str. pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIP-99);

2. Lietuvos Respublikos Branduolinės saugos įstatymo koncepcija;

3. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaita “Lėšų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui naudojimas”;

4. Kiti klausimai. 

SVARSTYTA.

1. Lietuvos Respublikos valstybinės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo 1 ir 2 str. pakeitimo  įstatymo projektas (Nr. XIP-99).

Seimo narys Algirdas Sysas pateikė Lietuvos Respublikos valstybinės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo 1 ir 2 str. pakeitimo  įstatymo projektą. Kadangi laikotarpį, iki kada taikomos papildomos užimtumo ir socialinės garantijos, apibrėžia sąvoka “Ignalinos AE pirmojo ir antrojo blokų eksploatavimo užbaigimas”, Komisija pateikė 1 straipsnio pakeitimo pasiūlymą:

 ,,1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

Išdėstyti 1 straipsnį taip:

,,1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas nustato valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau – Ignalinos AE) darbuotojų, priimtų į darbą Ignalinos AE iki Vyriausybės sprendimo dėl Ignalinos AE antrojo bloko sustabdymo datos įsigaliojimo ir atleidžiamų ar atleistų iš darbo Ignalinos AE dėl jos pirmojo ir antrojo blokų eksploatavimo užbaigimo, bei šių asmenų šeimos narių papildomas užimtumo ir socialines garantijas, siekiant užtikrinti saugų bei nenutrūkstamą Ignalinos AE eksploatavimą ir eksploatavimo užbaigimą bei sušvelninti neigiamas atleidimo iš darbo socialines pasekmes.“

 Komisija taip pat įvertino, kad būtų tikslinga suvienodinti terminologiją pagal 2009 m. balandžio 9 d. VATESI viršininko įsakymą Nr. 22.3-39, todėl pateikė pasiūlymą:

“2 straipsnis. 2 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

“4. Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimas - teisinių, organizacinių ir techninių priemonių įgyvendinimas, siekiant saugiai dezaktyvuoti ir išmontuoti Ignalinos AE, sutvarkyti eksploatavimo nutraukimo atliekas ir liekanas, kai nusprendžiama, kad Ignalinos AE niekada nebebus naudojama pagal pagrindinę paskirtį.  pašalinti radioaktyviąsias medžiagas, atliekas, komponentus ir liekanas”. 

NUTARTA:

Pritarti įstatymo projektui Nr. XIP- 99 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti šį įstatymo projektą atsižvelgiant į Komisijos, Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus.

 Balsavimo rezultatai:   8  - už;   0  - prieš;  0   - susilaikė.

 SVARSTYTA.

2. Lietuvos Respublikos Branduolinės saugos įstatymo koncepcija.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) l.e.p. viršininkas Michail Demčenko pristatė Branduolinės saugos įstatymo koncepciją. Pagal Vyriausybės patvirtintą Branduolinės saugos įstatymo koncepciją bus rengiamas naujas Branduolinės saugos įstatymas, kurio pagrindinis uždavinys yra užtikrinti, kad branduolinės energetikos saugos reguliavimo ir priežiūros sistema Lietuvoje taptų veiksmingesnė, skaidresnė ir efektyvesnė, turėtų lankstesnę finansavimo sistemą ir aiškiai nustatytus priežiūros ir poveikio priemonių mechanizmus. Naujas Branduolinės saugos įstatymas iš esmės reglamentuos branduolinės saugos principus, pagrindus ir administracines procedūras saugos vertinimo, licencijavimo, įvairių leidimų išdavimo, kontrolės ir poveikio priemonių taikymo srityse. Šis įstatymas yra būtinas siekiant Lietuvai deramai pasirengti naujos atominės elektrinės statybai. Ateityje, branduolinės energetikos sektoriuje dalyvaujant privačiam kapitalui, branduolinės saugos reguliavimas susidurs su specifinėmis problemomis, kurios branduolinei energetikai būnant valstybės nuosavybės teise valdomame sektoriuje iki šiol neiškildavo. Todėl Branduolinės saugos įstatymu yra labai svarbu tinkamai reglamentuoti visuomeninius santykius, atsirandančius branduolinės saugos užtikrinimo srityje.

 NUTARTA:

Siūlyti Vyriausybei:

1. Paspartinti atnaujintos nacionalinės energetikos strategijos rengimą ir pateikimą Lietuvos Respublikos Seimui.

2. Paspartinti Branduolinės saugos įstatymo projekto rengimą, derinimą ir pateikimą Lietuvos Respublikos Seimui. Atitinkamai keisti ir pateikti Seimui šiuos įstatymus:

Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymą, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymą, Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymą, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymą, Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą. 

Balsavimo rezultatai:    pritarta bendru sutarimu. 

SVARSTYTA.

3. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaita “Lėšų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui naudojimas”.

Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė pristatė Komisijai šias Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitos “Lėšų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui naudojimas” išvadas ir rekomendacijas.

1. Lėšos elektrinės sustabdymui valstybės įmonės Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fonde (ENF) pradėtos kaupti nuo 1995 m., tačiau, nusprendus sustabdyti elektrinę pirma laiko, papildomų lėšų skiria Europos Sąjunga (ES) ir šalys donorės. Šią paramą ES teikia per Tarptautinį Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondą (TIENRF), administruojamą Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), ir Ignalinos programos dalį, administruojamą Lietuvos institucijų. Šalių donorių įnašai ir įsipareigojimai, 2009 m. balandžio 30 d. duomenimis, sudarė 640,8 mln. eurų. Nuo pat TIENRF įsteigimo pagrindinis donoras yra ES, kuris, tikėtina, išliks vieninteliu donoru, tačiau dėl IAE eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimo terminų nukėlimo ir dėl to augančių sąnaudų gali neužtekti ES lėšų, todėl elektrinės uždarymui teks naudoti nacionalinio biudžeto lėšas. LR Vyriausybė turėjo galimybę kviesti pagrindinių atominės energetikos valstybių (JAV, Kanados, Japonijos ir kt.) vyriausybes tapti šalimis donorėmis ir jų sumokėtais įnašais papildyti TIENRF lėšas. Nepasinaudota galimybe šias valstybes įtikinti galima ekonomine nauda, jei jų įmonės dalyvaus didelės vertės pirkimuose.

2. Projektams, finansuojamiems TIENRF lėšomis, įgyvendinti numatyta 1698,02 mln. Lt, pasirašyta sutarčių už 1693,17 mln. Lt, panaudota 871,94 mln. Lt, arba tik 51 proc. numatytų lėšų. 2009 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje iš TIENRF skirtų lėšų (2000–2006 m. finansavimas) buvo finansuota 16 projektų, iš jų 7 laikomi užbaigtais, o 9 įgyvendinami (du projektus vykdo AB „Lietuvos elektrinė“). Iš minėtų 9 projektų 7 įgyvendina Ignalinos AE ir šių projektų įgyvendinimas vėluoja. Vėlavimas įgyvendinant didžiausios apimties ir svarbiausius projektus B1 „Laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla“ ir B2/3/4 „Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas“, kuriems numatytos lėšos sudaro 53 proc. visiems projektams įgyvendinti numatytų lėšų, turi didelę įtaką bendram projektų įgyvendinimui. Lyginant planuotą projektų įgyvendinimo eigą pagal GENP su faktine, projekto B1 įgyvendinimas vėluoja 31 mėn. (2,5 m.), B2 – 36 mėn. (3 m.), B3/4 – 22 mėn. (1,8 m.). Šiuos didžiausios apimties ir svarbiausius projektus įgyvendina tas pats rangovas. Vykdant projektus B1 ir B2/3/4, papildomai buvo pasirašoma konsultacinio pobūdžio sutarčių, todėl IAE eksploatavimo nutraukimui reikia vis daugiau lėšų. Nuo 2002 m. iki 2009 m. pirmojo pusmečio projekto B1 kaina išaugo nuo 80,5 mln. eurų skaičiuojamosios iki 171,6 mln. eurų faktinės sutarties kainos, o pasirašius paskutinį sutarties papildymą, kaina išaugo iki 193,5 mln. eurų; projekto B2/3/4 kaina išaugo nuo 72,4 mln. eurų skaičiuojamosios iki 120,1 mln. eurų faktinės sutarties kainos, o pasirašius paskutinį sutarties papildymą, kaina išaugo iki 122,5 mln. eurų. Nuolat augančios projektų kainos rodo abejotiną šių kainų pagrindimą ir neužtikrina ekonomiško ir rezultatyvaus IAE eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimo. Dėl B1 ir B2/3/4 projektų įgyvendinimo vėlavimo ir kilusių nesutarimų tarp Ignalinos AE ir rangovo prireikė papildomų 5,2 mln. eurų išlaidų konsultacinėms paslaugoms ir reikėjo pirkti seno tipo konteinerius. Kadangi B1 projekto įgyvendinimas vėluoja, dalį panaudoto kuro reikės laikyti pačioje Ignalinos AE, t.y. – nebeveikiančiame reaktoriuje, dėl ko didės atominės elektrinės išlaikymo sąnaudos, kurios 2010 m. gali sudaryti apie 91,44 mln. eurų (315,7 mln. Lt). Projektų sutartinės kainos auga sparčiau negu įvykdytų darbų apimtys, o iš anksto sumokėtų sumų likutis metų pabaigoje būdavo didesnis negu įvykdyta darbų. Skirtumas tarp sutartinių projektų kainų, iš anksto rangovams išmokėtų sumų ir įvykdytų darbų nuolat didėja. ERPB taisyklių nuostata, leidžianti rangovams iš anksto sumokėti iki 30 proc. visos projekto vertės, sudarė prielaidas, kad TIENRF lėšos kelerius metus nebuvo naudojamos efektyviai įgyvendinti Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektus. Projektų B1 ir B2/3/4 techniniai projektai buvo neparengti ir nesuderinti, o rangovui iš anksto sumokėtos sumos viršijo šių projektų projektavimo darbų kainą. Vėluojant projektų įgyvendinimui, didėja eksploatavimo nutraukimo ir atominės elektrinės išlaikymo sąnaudos, o tai gali didinti IAE uždarymo finansavimo poreikį iš ES ir valstybės biudžeto lėšų tiek 2007–2013 m., tiek vėlesniais laikotarpiais. Tolesnis galimas Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo finansavimo modelis kol kas neparengtas.

3. Pagal Lietuvos Respublikos ir ERPB sudarytą Bendrąją sutartį bankas veikia TIENRF vardu kaip fondo lėšų administratorius ir neprisiima atsakomybės už tinkamą lėšų panaudojimą, o Lietuvos Respublikos institucijoms tenka atsakomybė dėl projektų įgyvendinimo, tačiau jos neadministruoja šių projektų įgyvendinimui skirtų lėšų. Pasikeitus Lietuvos statusui, Bendrosios sutarties sąlygos nebuvo keičiamos, nors LR Vyriausybė 2005 m. įpareigojo Ūkio ministeriją parengti ES paramos, skiriamos per TIENRF, administravimo perėmimo iš ERPB tvarkaraštį ir pateikti pasiūlymus dėl reikiamų veiksmų. Sudarant dotacijų sutartis tarp ERPB ir IAE nedalyvauja Lietuvos institucija, atsakinga už eksploatavimo projektų įgyvendinimą. Oficialiai patvirtintų ERPB ataskaitų apie įgyvendinamus projektus ir pinigų srautus Energetikos ministerija (anksčiau – Ūkio ministerija) negauna. Lietuva ir ERPB turėjo įsteigti Jungtinį komitetą, kurio tikslas – aptarti projektų įgyvendinimo eigą, pasiektą pažangą, kliūtis ir problemas, tačiau toks komitetas nebuvo įsteigtas. Neįsteigus Jungtinio komiteto, sumažėjo LR Vyriausybės galimybės daryti įtaką Ignalinos uždarymo proceso organizavimui ir kontroliuoti jam skiriamų finansinių išteklių panaudojimą.

4. Nesudarytos reikiamos teisinės prielaidos efektyviai įgyvendinti Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo procesą. Vyriausybė, nustačiusi Ignalinos AE I-ojo bloko sustabdymo datą, neatsižvelgė į tuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus – prieš 5 metus iki eksploatavimo nutraukimo pradžios parengti galutinį eksploatavimo nutraukimo planą (GENP) ir pateikti jį VATESI. Pagal Branduolinės energijos įstatymo reikalavimus, tam, kad būtų pradėtas atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas, turi būti priimtas specialus įstatymas. Ignalinos AE II-ąjį bloką Vyriausybė įsipareigojo sustabdyti iki 2009 m. pabaigos, tačiau įstatymas dėl šio bloko uždarymo dar nepriimtas. Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės struktūrinis padalinys – Eksploatavimo Nutraukimo Tarnyba – nustato elektrinės eksploatavimo nutraukimo politiką ir jos įgyvendinimo būdus, organizuoja nutraukimo procesą. Tačiau nei įmonės įstatuose, nei įmonės generalinio direktoriaus nuostatuose atsakomybė už šio proceso vykdymą nenumatyta. Nesukurta bendra Ignalinos atominės elektrinės uždarymo proceso kontrolės ir atskaitomybės sistema, kuri leistų efektyviau valdyti procesą ir kontroliuoti projektų įgyvendinimo eigą.

5. Ilgai trunkantis rangovo parengtų techninių projektų ir preliminarių saugos analizės ataskaitų derinimas su Ignalinos AE, pateiktų pastabų skaičius rodo, kad šie dokumentai parengti nepakankamai kokybiškai. Nepakankamas ir nesuderintas ekspertizės ir derinimo proceso reglamentavimas apsunkina šį procesą ir nepagrįstai ilgina projektų įgyvendinimo trukmę.  

NUTARTA:

Siūlyti Vyriausybei:

1. Vykdant Bendrosios sutarties „Dėl tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo veiklos Lietuvoje“ 5 str. nuostatas įsteigti Jungtinį komitetą.

2. Suteikti įgaliojimus nepriklausomam subjektui vykdyti IAE įgyvendinamų projektų valdymą ir stebėseną bei užtikrinti IAE eksploatavimo nutraukimo kontrolę. Už šios veiklos vykdymą subjektas turėtų tiesiogiai atsiskaityti Lietuvos valstybės institucijoms. 

Atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. lapkričio 25 d. Seimo Audito komitetas priėmė sprendimą Nr. 141-S-29 ir pasiūlė Komisijai, atliekant parlamentinę kontrolę, užtikrinti valstybinio audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą ir apie rezultatus iki 2009 m. gruodžio 31 d. informuoti Komitetą,

3. Paspartinti Branduolinės energijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kuriame būtų numatytos supaprastintos ekspertizės ir derinimo procedūros, derinimą ir pateikti šį projektą šios Sesijos Lietuvos Respublikos Seimui.

4. Parengti ir inicijuoti nutarimo „Dėl branduolinės energetikos objekto statybos ar rekonstravimo projekto derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimus, siekiant pagreitinti derinimo procesą su Lietuvos valstybės institucijomis.

 Iki 2009 m. gruodžio 28 d. pateikti informaciją:

5. Kaip vykdomos Bendrosios sutarties „Dėl tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo veiklos Lietuvoje“ 5 str. nuostatos?

6. Kada ir kokiam nepriklausomam subjektui Vyriausybė planuoja suteikti įgaliojimus nepriklausomam subjektui vykdyti IAE įgyvendinamų projektų valdymą ir stebėseną bei užtikrinti IAE eksploatavimo nutraukimo kontrolę.

 Balsavimo rezultatai:    5 - už;   2  - prieš;    1 - susilaikė.

 

 





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ