Frakcijos pranešimai spaudai 

EN  FR

A. Lydeka iškilmingame Seimo plenariniame posėdyje pristatė Žmogaus teisių gynimo Lietuvoje padėtį


Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka inicijavo iškilmingą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 60-mečio paminėjimą Seime. 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, „kaip visuotinį idealą, kurio turi siekti visos tautos  ir visos valstybės“. Šis dokumentas vadinamas autoritetingiausiu žmogaus teisių dokumentu, nors jis ir neturi įstatymo galios.  Paskelbus Deklaraciją žmogaus teisės tapo tarptautinės teisės dalimi. Pasaulis pripažino, kad žmogaus orumas yra aukščiausia vertybė. Kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo skirtybių, laiduotos lygios galimybės įgyvendinti ekonomines, socialines, pilietines, kultūrines teises ir siekti gerųjų gyvenimo tikslų.  Deklaracijos idėjų pagrindu sukurta visa tarptautinė žmogaus teisių apsaugos sistema, priimtos nacionalinės konstitucijos ir įstatymai. 

„Pripažįstama, kad Lietuvoje teisiniai aspektai iš esmės sureguliuoti nepriekaištingai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje skelbiama, kad žmogaus teisės yra prigimtinės. Konstitucijos įpareigoti, įtvirtinome žmogaus teisių apsaugą įstatymuose, sukūrėme visą apimančią institucijų sistemą, padedančią užtikrinti žmogaus teises“, - iškilmingame Seimo posėdyje sakė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas A. Lydeka.

Tačiau komiteto vadovas atkreipia dėmesį, kad nepaisant sutvarkytos teisinės bazės, Lietuvoje vis dar pagarba žmogaus teisėms yra ypač aktuali. „Tenka pripažinti, jog nesugebėjome pažaboti skurdo, nespėjome apginti silpniausiųjų grupių lygių galimybių realizuoti savo gebėjimus. Šiandien, taikos metu, apie 6 tūkst. vaikų auga vaikų globos namuose. Sulaukę aštuoniolikos šie vaikai bus priversti išeiti į niekur be artimųjų palaikymo ar patarimo. Dauguma šių vaikų turi tėvus, o  tai liudija apie sunkią šių tėvų socialinę ligą – neatsakomybę“, - sakė A. Lydeka.

1991 m. Lietuva prisijungė prie Tarptautinės žmogaus teisių chartijos, tačiau ar Lietuva tikrai pripažino  žmogaus teisių institutą su visais jo teisiniais, moraliniais, etiniais, filosofiniais aspektais. 

„Socialiai jautrių grupių yra ir daugiau: tautinės mažumos, gausios šeimos, pabėgėliai, moterys patiriančios smurtą šeimoje, vyresnio amžiaus bei kitos odos spalvos žmonės. Sąrašą būtų galima tęsti. Jeigu mes pamirštame solidarumo principą ir nesuteikiame galimybės  šiems žmonėms išlikti oriais kaip įpareigoja Deklaracija,  mes kenkiame visos Lietuvos gerovei“, - teigia Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas A. Lydeka

Siekdamas, kad visuomenė kuo plačiau suprastų Deklaracijoje įtvirtintą lygių galimybių,  tolerancijos ir solidarumo idėją, žinotų apie lygių galimybių įgyvendinimo galimybes, įstatyminę ir institucinę žmogaus teisių sistemą, Žmogaus teisių komitetas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 60-mečio proga parengė ir išleido knygą „Laisvi ir lygūs“. Žmogaus teisų komitetas neapsiriboja įstatymų leidybos procesu, o imasi visų galimų priemonių, siekdamas ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į Europos ir pažangių pasaulio šalių  pripažintas Deklaracijoje paskelbtas vertybes.

  

Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos sekretoriatas

Daugiau informacijos:

Arminas Lydeka  

8698 42131 





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ