Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narių grupė įregistravo siūlymus pateiktiems mokestinių įstatymų projektams. Frakcijos seniūno A. Zuoko nuomone, pagal nuo šių metų įsigaliojusius GPMĮ pakeitimus, gyventojai, kurių su darbo santykiais susijusioms pajamoms buvo pritaikytas NPD, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus turi perskaičiuoti metinį NPD pagal savo metines pajamas, įtraukiant ir nereguliarias pajamas autoriniai atlyginimai, turto nuomos pajamos, dividendai, motinystės pašalpos ir kt., todėl daugeliui gyventojų susidarytų mokestinė nepriemoka, kurią jie privalėtų sumokėti. Kadangi NPD šioms nereguliarioms pajamoms nėra taikomas, metinis NPD neturėtų priklausyti nuo šių pajamų, todėl siūlome pakeisti dabartinę tvarką ir metinio NPD neskaičiuoti.
Siūlymų rengėjai pastebi, kad Vyriausybės įregistruotame GPMĮ pakeitimo projekte siūloma įvesti fiksuotą NPD riboto darbingumo asmenims, asmenims, kuriems nustatytas neįgalumo lygis ir kt. Nuo šių metų pradžios fiksuotas NPD buvo panaikintas ir įvestas nuo asmens pajamų priklausantis NPD. Vyriausybės siūlomas pakeitimas pakerta ką tik priimtų pakeitimų esmę. Pradėjus taikyti abi NPD skaičiavimo tvarkas, mokestinė sistema taps dar mažiau skaidri ir aiški. Pasak A. Zuoko, atsiradus galimybei privilegijuoti gyventojus ir leisti jiems taikyti fiksuotą NPD, tikėtina, kad tokios mokestinės lengvatos pradėtų plisti.
Šiandien privalome ieškoti sprendimo, kaip tobulinti įstatymus, kad iš Lietuvos verslo žemėlapio nebūtų išbrauktas smulkus ir vidutinis verslas, konkrečiai individualios įmonės. Vyriausybė turi pateikti ilgalaikį mokesčių politikos planą, kuris būtų pagrindas darbo vietų išsaugojimui ir verslo skatinimui. Šis planas turi būti aktualus ir šalies bankams, kurie galėtų palankesnėmis sąlygomis kredituoti verslą. Manau, kad bankams ypač svarbu žinoti ilgalaikę valstybės mokesčių politiką, kuria vadovaujantis dirbs šalies verslas, - sakė A. Zuokas.
Pagal nuo šių metų įsigaliojusius pakeitimus, sveikatos draudimo įmokas gyventojai privalo mokėti nuo nereguliarių pajamų - dividendų, turto nuomos pajamų ir kt. LiCS frakcijos nariai siūlo nereguliarių gyventojų pajamų visai neapmokestinti sveikatos draudimo įmokomis.
Be to, Vyriausybės įregistruotame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekte siūloma nustatyti socialinio draudimo įmokų lubas, nuo kurių individualių įmonių savininkai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai bei asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, neturėtų mokėti socialinio draudimo įmokų. Šių gyventojų pajamas galima suskirstyti į dvi dalis darbo užmokestį bei pelną, todėl socialinio draudimo įmokų lubos turi būti ne per aukštos, siekiant išvengti pelno apmokestinimo. Šiandien pateiktų siūlymų autoriai pastebi, kad Vyriausybės siūlomos lubos yra labai aukštos (beveik 9000 Lt.), todėl tikslinga jas suvienodinti su dydžiu, nuo kurių notarai ir advokatai moka socialinio draudimo įmokas, t.y. sumažinti jas iki dviejų draudžiamųjų pajamų dydžių sumos (apie 3000 Lt.).
Įtraukus autorines pajamas gaunančius gyventojus ir sporto ar atlikėjo veiklą vykdančius gyventojus į valstybinio socialinio draudimo sistemą, su draudėju darbo santykiais nesusiję asmenys tapo draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės pašalpoms gauti. Savarankiškai dirbantys asmenys taip pat draudžiami motinystės pašalpoms gauti, o ligos išmokoms ne. Tačiau šiems gyventojams ligos išmokos yra žymiai aktualesnės, negu motinystės pašalpos. Net ir augindami vaikus, šie gyventojai gali vykdyti individualią veiklą, todėl toks pajamų kompensavimo mechanizmas jiems nėra reikalingas. Žymiai skaudesnė problema jiems yra ligos atvejai, kuomet veiklos vykdyti jie negali. Todėl tikslinga šiuos gyventojus drausti jiems svarbiausiu socialiniu draudimu, t.y. draudimu ligos išmokoms gauti. Vietoje dabar mokamų 2,2 proc. ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų, šie gyventojai mokėtų 1,2 proc.
Daugiau informacijos:
Artūras Zuokas
8 698 42161
