Frakcijos pranešimai spaudai 

EN  FR

Arminas LYDEKA: Ratifikuodami JT Vaiko teisių konvenciją įsipareigojome vaikais rūpintis kiekvieną dieną, o ne tik per šventes


Šiandien švenčiame Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Šių metų lapkričio 20 dieną švęsime JT Vaiko teisių deklaracijos 50-tąsias metines ir JT Vaiko teisių konvencijos 20-metį. Deklaracijos 2 principas skelbia: „Įstatymu ir kitokiomis priemonėmis vaikui turi būti garantuota ypatinga apsauga ir suteikiamos galimybės ir sąlygos sveikai ir normaliai vystytis fiziškai, protiškai, doroviškai, dvasiškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime.“ Žmonija suprato, kad vaiko apsauga būtina pasaulio taikai ir progresui. Požiūris į vaiką atspindi mūsų visuomenės  moralę ir ateities lūkesčius.

Lietuvos Respublika, ratifikuodama Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, įsipareigojo imtis visų priemonių, kad būtų ginamos pagrindinės vaiko teisių grupės:

ü      egzistencinės teisės - apimančios vaiko teisę gyventi ir turėti visa tai, kas reikalinga gyvenimui, t.y. būstą, tinkamas gyvenimo sąlygas, pilnavertę mitybą, sveikatos priežiūrą;

ü      vystymosi teisės – apimančios tai, ko reikia vaikui visokeriopai tobulėti (teisė į mokslą, į laisvalaikį, į žaidimus, į informaciją, minties ir sąžinės laisvę ir k.t.);

ü      apsaugos teisės – tai teisės būti apsaugotam nuo prievartos, išnaudojimo, nesveiko ar amoralaus gyvenimo būdo;

ü      dalyvavimo teisės – apimančios vaiko teisę dalyvauti bendruomenės veikloje, reikšti savo nuomonę, ruoštis savarankiškam gyvenimui;

ü      nuosavybės teisės – tai teisės į turtinę ir autorinę nuosavybę.

 

 Aš, vadovaudamas Žmogaus teisių komitetui, į  darbotvarkes nuosekliai įtraukiu vaiko teisių ir teisėtų interesų klausimus. Tačiau, kelia rūpestį tai, kad Europoje pažangia pripažįstama vaiko teisių apsaugos sistema ir įstatyminė bazė  nepadeda apsaugoti vaiko nuo patiriamo smurto, nepriežiūros, tėvų dėmesio stokos, socialinės atskirties. Ne kiekvienam vaikui prieinamos  galimybės visapusiškai lavintis. Šokiruoja sociologiniai tyrimai – Lietuvos vaikai jaučiasi vieni nelaimingiausių pasaulyje.

 

Atsižvelgiant į tai, kad vaikas (t.y. žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip) yra nesubrendęs fiziškai ir intelektualiai, be to, reikalingas ypatingos globos, nes nesugeba savimi pilnai pasirūpinti ir tinkamai ginti savo teises, pareiga jį globoti pirmiausia tenka tėvams. Išskirtinis vaiko teisių bruožas – teisė būti tėvų išlaikomam, auklėjamam ir globojamam. Remiantis vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus metinėmis ataskaitomis, dažnai vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimus sąlygoja suaugusiųjų asmenų, ypač išsiskyrusių tėvų, tarpusavyje nesutariančių tėvų ir senelių ambicijos.

Žmogaus teisių komitetas didelį dėmesį skiria siekiui atkreipti tėvų dėmesį į pozityvios tėvystės reikšmę sėkmingai vaiko raidai. Esame surengę diskusiją „Konstitucinė tėvų pareiga auklėti vaikus. Pamirštų pareigų pasekmės”, organizavome konferenciją „Augink atsakingai: kūrybingi ir drąsūs vaikai – naujosios kartos  pagrindas“. Pats būdamas tėvu manau, kad per dažnai pareigą vaikui deleguojame mokyklai, žiniasklaidai ir gatvei.

Vaiko problemos  dažniausiai yra apgaubiamos privataus gyvenimo skraiste ir daugelį gyvenimo aspektų sudėtinga sureguliuoti įstatymu ar kontrole. Tačiau įstatymo leidėjas privalo nubrėžti aiškią ribą tarp privataus ir viešo intereso aspektų. Vaikas savo potyrius iš namų perkelia į visuomenę ir tai daro įtaką ir kitų žmonių gyvenimams. Apie tai, kad smurtas šeimoje bei smurtas prieš vaiką negali būti vadinamas privačiu reikalu diskutuojama jau daug metų. Esu įsitikinęs, kad tai, kas daro neigiamą poveikį visuomenės gyvenimui, negali slėptis po privatumo skraiste.  Tačiau toks požiūris sulaukia tam tikros dalies teisininkų bendruomenės kritikos ir dažnai stabdo reikiamų sprendimų priėmimą. Šiuo metu svarstoma beveik dešimtmetį diskutuojama fizinių bausmių uždraudimo būtinybė. Mane stebina, kad jau penkerius metus esame Europos Sąjungos piliečiai, o vis dar tiek yra norinčiųjų  vaiką auklėti ugdant  aklą jo paklusnumą, o ne sąmoningumą ir kūrybingumą. Sociologiniai tyrimai byloja, kad 48 proc. šeimų Lietuvoje auklėja vaiką “diržu”. Tuo tarpu pozityvaus auklėjimo pokalbiu vaikai beveik  nepatiria. UNICEF organizacijos tyrimai parodė, kad lietuviai skiria dėmesio savo vaikui vidutiniškai 7 minutes per parą.

 

Nepakankama  reakcija į smurtą šeimoje, į neatsakingą elgesį šeimoje turi įtakos ir  egzistuojančiai seksualinio smurto prieš vaiką problemai. Ši problema dažnai keliama Žmogaus teisių komitete. Vaikai, iš kurių likimas atėmė esminę vaiko teisę augti mylinčioje šeimoje, yra labiausiai pažeidžiami ir seksualinio išnaudojimo aspektu. Komiteto surengtoje konferencijoje  „Vaikas  – seksualinio smurto auka “ pažymėjau, kad  turime nuosekliai veikti užkirsdami kelią tokiems brutaliems nusikaltimams prieš vaiką. Sužalota vaikystė naikina asmenybę, formuoja negatyvų požiūrį į visuomenę ir pasaulį. Išniekinta vaikystė pasmerkia asmenį gyventi kančioje ir nepasitikėti visuomene. Tikėtina, kad toks asmuo elgsis su kitais taip, kaip buvo pasielgta su juo pačiu.

Tenka apgailestauti, kad vaiką išnaudoti drįstantys asmenys aktyviai naudojasi ir interneto teikiamomis galimybėmis.  Žmogaus teisių komitetas reaguodamas į aktualiausias vaiko teisių apsaugos problemas yra parengęs  siūlymus Vyriausybei dėl nuoseklesnio vaiko teisėtų interesų užtikrinimo. Vyriausybei bus siūloma  parengti projektus teisės aktų, užtikrinančių galimybę pareigūnams operatyviai reaguoti į neteisėto turinio informaciją internete, ypač skiriant dėmesį informacijai, kuria kėsinamasi į vaiko apsaugą nuo seksualinės prievartos ir išnaudojimo.

 

Internetas bei kitos žiniasklaidos priemonės šiandien tapo vienu svarbiausiu vaiko pasaulėžiūros formuotoju. Kartu su vaikais esame surengę konferenciją : „Žiniasklaidos vaidmuo formuojant nepilnamečių pasaulėžiūrą“. Vaiko teisė dalyvauti priimant su vaiko gyvenimu susijusius sprendimus apibrėžta Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje. Ši teisė padeda paruošti vaikus aktyviam pilietiniam gyvenimui, moko juos atsakomybės. Pasinaudodami šia teise, vaikai ne tik diskutavo su politikais. Beveik 20 000 vaikų pasirašė kreipimąsi, prašydami juos apsaugoti nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio. Mes privalėjome įsiklausyti į vaikų balsą, į diskusijoje išsakytas mintis ir imtis konkrečių veiksmų, siekiant, kad žiniasklaida auklėtų, o ne žalotų besiformuojančias asmenybes. Konferencijoje kartu su vaikais ieškojome būdų, kaip mūsų žiniasklaidą padaryti dar kokybiškesne ir diktuojančia teigiamas tolerancijos, pilietiškumo, moralumo, gilaus mąstymo madas šiuolaikiniams vaikams ir jaunimui.

 

Siekiu, kad bendravimas ir bendradarbiavimas  su vaikais, jų nuomonės išklausymas  taptų nuoseklus ir sistemingai būtų įtraukiamas į Žmogaus teisių komiteto darbotvarkę. Praėjusią savaitę surengėme jungtinį Seimo Žmogaus teisių komiteto ir Lietuvos moksleivių parlamento posėdį. Vaikai dalyvavo svarstant rimtus mūsų valstybei klausimus ir galėjo pareikšti savo nuomonę. Po posėdžio moksleiviai sakė esą įkvėpti pilietinei veiklai. Nuoširdžiai džiaugiausi tuo. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 29 straipsnis įpareigoja   valstybes dalyves ugdyti  pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat principams, paskelbtiems Jungtinių Tautų Įstatuose; parengti vaiką sąmoningam gyvenimui laisvoje visuomenėje, pagrįstam  supratimo,   taikos,   pakantumo,   vyrų   ir   moterų lygiateisiškumo, visų  tautų, etninių,  nacionalinių ir religinių grupių, taip pat vietinės kilmės asmenų draugystės principais.

 

Šiandien kiekvienam vaikui linkiu laimingos vaikystės. Sveikinu  tėvus ir visus tuos, kurie rūpinasi vaikais. Linkiu jums kiekvieną dieną įsiklausyti į vaiko poreikius ir sugebėti rasti raktą į jo širdį.

 

Mums, politikams, linkiu būti nuosekliais formuojant vaiko teisių apsaugos politiką. Viliuosi, kad ateityje sugebėsime išvengti populizmo vaiko teisių apsaugos srityje ir priimti racionalius sprendimus, realiai padėsiančius  kiekvienai šeimai ugdyti moralius, išmintingus, kūrybingus piliečius. Tik tada, kai kasdieniu darbu pasieksime, kad Lietuvos vaikai  jausis vieni laimingiausių Europos Sąjungoje, galėsime tikėtis, kad išaugusi laiminga karta pasieks Lietuvos valstybės visapusio klestėjimo.

 





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ