Paskutiniu metu viešojoje erdvėje netyla diskusijos dėl ketinimų surengti homoseksualų eitynes, Pergalės dienos veteranų paradą, o taip pat dėl Lietuvių tautinio centro (LTC) kasmet organizuojamų Kovo 11-osios eitynių. Matydamas, kiek aistrų dėl to verda visuomenėje, o taip pat pasitinkant Europos dieną (kuri švenčiama gegužės 9-ąją), Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka Seime surengė diskusiją, kurioje aptarta pagrindinių žmogaus teisių apsauga Europos Sąjungos (ES) valstybėse.
Diskusijoje dalyvavo Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja Danutė Jočienė, Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vadovas Rolandas Tilindis, kitų institucijų atstovus.
Diskusijoje aptarta 2009 metų gruodį įsigaliojusi Lisabonos sutartis, kurią pasirašė 27-ios ES valstybės. Pasak A. Lydekos, sutartis atvėrė ES šalims galimybę prisijungti prie Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Europos Žmogaus Teisių Teismas galės vertinti, ar Sąjungos veiksmai nepažeidžia Europos Žmogaus teisių konvencijos.
Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, teisiškai privalomu dokumentu tapo Pagrindinių teisių chartija. Tai pažangiausia pasaulyje ir pirmoji naujajame tūkstantmetyje pagrindinių teisių deklaracija. Chartija, kaip pilnas žmogaus teisių katalogas, suteikia galimybę visiems ES piliečiams patiems, pasitelkus nasionalinius teismus ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismą, įgyvendinti pagrindines ES teises. Tačiau jau dabar kyla klausimų, kaip realiai pagerės piliečių teisių apsauga, ar turėsime daugiau garantijų, kaip efektyviai galėsime pasinaudoti minėtu dokumentu, gindami savo teises, - svarstė Seimo narys A. Lydeka.
Daugiau informacijos:
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas,
Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Arminas Lydeka
+370 698 42131
