Lietuvoje viešinti Europos Komisijos (EK) narė Connie Hedegaard, atsakinga už veiksmus klimato srityje, šiandien susitiko su Seimo Aplinkos apsaugos ir Europos reikalų komitetų nariais.

Pradėdamas susitikimą, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas pabrėžė, kad parlamentas yra vieta, kur galima daug plačiau padiskutuoti apie planuojamus Europos Sąjungos ir Lietuvos sprendimus ir politiką klimato kaitos srityje.

Kalbėdami apie naująją ES finansinę perspektyvą, EK narė ir Seimo nariai sutarė, kad ES biudžetas turėtų būti formuojamas taip, kad kiekvienas investuotas euras būtų panaudojamas kuo efektyviau. Taip pat reikėtų griežčiau kontroliuoti, kad skiriamas ES lėšas valstybės narės naudotų pagal tikslinę paskirtį. Buvo pasiūlyta, kad lėšos klimato kaitos mažinimui būtų skiriamos per specialų Klimato kaitos fondą.

Komisarė C.Hedegaard buvo informuota apie Seime jau prasidėjusias diskusijas dėl naujosios ES finansinės perspektyvos ir rengiamą parlamentinį pranešimą šia tema, tame tarpe ir Seimo narių siūlomus svarbiausius finansavimo prioritetus klimato kaitos srityje. Komisarė pritarė Seimo nario P.Auštrevičiaus nuomonei, kad naujoje perspektyvoje reikėtų įtraukti naujus finansinės inžinerijos produktus, t.y. teikti įvairaus pobūdžio paskolas ir paramą verslui, tuo pačiu padidinant jų įsitraukimą į projektus ir įsipareigojimus.

Europos Komisijos narės nuomone, ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys narės turėtų daugiau dėmesio ir lėšų investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didinimą. Jos nuomone, Europos Sąjungai bus ypač sunku pasiekti šį, vieną iš trijų tikslų klimato kaitos srityje - iki 2020 metų energijos efektyvumą padidinti 20-čia procentų (kiti du tikslai – padidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą bei sumažinti išmetamo CO₂ kiekį taip pat 20-čia procentų). Ji yra informuota, kad Lietuva turi ypač didelį potencialą energijos efektyvumo didinimo srityje. Komisarė C.Hedegaard domėjosi, kodėl Lietuvoje vangiai vyksta tokia svarbi energijos efektyvumo didinimo priemonė, kaip namų renovacija. Jos nuomone, viena iš priežasčių gali būti netinkamai pasirinkti įgyvendinimo metodai.

Ji išsakė savo nevienareikšmišką nuomonę ir dėl vadinamųjų taršos leidimų pardavimo tarp valstybių narių pagal JT Klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą ir siūlė pažiūrėti į šį galimą valstybės biudžeto papildymo būdą šiek tiek plačiau, įvertinant didžiųjų ne ES valstybių potencialą užtvindyti rinkas jų pertekliniais taršos leidimais.

Seimo nariai pasiūlė Europos Komisijai pasvarstyti apie vieningą CO₂ mokesčio įvedimą, kadangi ne visos šalys narės ryšis įvesti jį savanoriškai, nors tai jau planuoja didžiosios pasaulio ekonomikos – Pietų Korėja, Australija, Kinija, o kai kurios Vakarų Europos šalys jau yra įvedusios. Pasak Seimo narių, mūsų šalyje tam kartais trukdo inercija arba politinės valios stoka. Kaip pavyzdį Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas pateikė iškastinio kuro apmokestinimą akcizu, kurį įgyvendinti Lietuvoje pavyks, matyt tik 2014 metais, kadangi toks privalomas tikslas numatytas europinėje direktyvoje.

Seimo narys Petras Auštrevičius informavo komisarę apie šią savaitę išplatintą Seimo narių iniciatyvinės grupės kreipimąsi į Vyriausybės vadovą, kad būtų perskaičiuotas Lietuvos įsipareigojimas iki 2020 metų pagaminti tam tikrą atsinaujinančių energijos išteklių kiekį. Jeigu paaiškėtų, kad mūsų Europos institucijoms pateikta informacija apie 2005 metais suvartotą atsinaujinančių kiekį skiriasi nuo dabartinės, paskaičiuotos pagal naują metodiką, reikėtų kreiptis į Europos Komisiją su prašymu padidinti Lietuvos įpareigojimus.

Susitikime dalyvavęs energetikos ekspertas Martynas Nagevičius kalbėjo apie tai, kad „žaliosios“ energetikos projektai Lietuvoje sunkiai įgyvendinami iš dalies ir dėl to, kad tarp politikų, o ir pačioje visuomenėje trūksta suvokimo apie tokių projektų naudą ilguoju laikotarpiu. Todėl susitikimo dalyviai siūlė Europos Komisijai laikytis griežtesnės politikos šiais klausimais, tuo pačiu įveikiant politinės valios trūkumą juos paremti. Kadangi aplinkosauginiai ir klimato kaitos įgyvendinimo projektai trumpuoju laikotarpiu yra brangūs, reikėtų pasvarstyti ne apie rekomendacinį, o privalomą ES teisės aktų pobūdį.

Visą susitikimo su EK nare C.Hadegaard vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia:

(2011-09-01 vaizdo įrašas originalo kalba)

(2011-09-01 vaizdo įrašas su vertimu į lietuvių kalbą)

(2011-09-01 vaizdo įrašas su vertimu į anglų kalbą)

Aplinkos apsaugos komiteto patarėja Rasa Matusevičiūtė , tel. 2396190