2009 m. kovo 27 d.
Diskusijos vaizdo įrašas
_________________________________________
Kam ir kaip naudojamos Europos
Sąjungos lėšos aplinkosaugos sektoriuje?
I. Kiškis, Aplinkos
ministerijos sekretorius
2007 - 2013 m. Europos Sąjungos
struktūrinės paramos biomasės naudojimui energijos gamybai apžvalga
M. Franckevičius,
Valstybės įmonės Energetikos agentūra direktorius
Europos Sąjungos finansinės
paramos aplinkosaugai panaudojimo efektyvumo didinimo galimybės
Dr. J. Motiejūnas, Lietuvos
Pramonininkų konfederacijos Aplinkos apsaugos komiteto narys
Kovo
27 d. Seimo Europos informacijos biure įvyko Seimo Aplinkos apsaugos
komiteto ir Seimo Europos informacijos biuro diskusija apie ES finansinės
paramos aplinkosaugai efektyvumo didinimo galimybes. Tai buvo pirmoji
tradicinio renginių ciklo Europos Savaitė Seime diskusija.
Pirmąjį
pranešimą apie šios paramos panaudojimo galimybes ir įgyvendinimo patirtį
susirinkusiems pristatė Aplinkos ministerijos sekretorius Inesis Kiškis.
Jis kalbėjo apie tai, kad neretai viešojoje erdvėje išreiškiama nuomonė dėl
Lietuvos atsilikimo įsisavinant ES fondų lėšas, nėra tiksli: Lietuva yra penkta
iš 19-os paramą gaunančių valstybių pagal lėšų įsisavinimą ir pateikė naujausią
informaciją apie projektų eigą. Sekretorius sulaukė labai daug klausimų iš
auditorijos apie paramos intensyvumą (kokią dalį projekto vertės finansuoja
ES), apie atskirų direktyvų įgyvendinimą, lėšas skiriamas projektų viešinimui,
visuomenės informavimui ir kt.
Kitas
pranešėjas, Viešosios įstaigos Energetikos agentūra direktorius Marijus
Franckevičiuskalbėjo tik apie vieną, gana siaurą ES paramos dalį,
skiriamą šilumos gamybos įmonių pertvarkymui į biomasės naudojimą. Jis
akcentavo, kad Ūkio ministerijos valdomuose ES fonduose nenumatyta remti kitus
atsinaujinančios energetikos projektus (vėjo, hidro, saulės ar geotermijos
projektams). Taip pat jis pranešė, kad jau dabar paramai pagal šią priemonę
gauta paraiškų už dvigubai didesnę sumą nei bus skirta lėšų. Diskusijos
dalyviai siūlė valstybės mastu peržiūrėti ES paramos skyrimo prioritetus ir
perskirstyti lėšas iš atskirų veiklos sričių kitoms, aktualesnėms veikloms.
Platų
ir strateginį požiūrį į ES finansinės paramos skirstymą savo pranešime pateikė
Lietuvos Pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovas Dr.Jonas Motiejūnas.
Jis paminėjo svarbiausias problemas, įtakojančias ES paramos panaudojimo
efektyvumą: valstybės mastu nėra numatyta konkrečių rodiklių, kaip turi būti
įvertintas ES paramos efektyvumas, nenumatyta atsakomybė visame ES paramos ir
valstybės biudžeto lėšų planavimo, panaudojimo ir efektyvumo kontrolės cikle,
Lietuvoje nėra aiškios viešojo intereso gynimo koncepcijos bei jos įgyvendinimo
strategijos, iki šiol nėra parengtos viešojo ir privataus sektorių
bendradarbiavimo taisyklės, be kurių privatus verslas negali dalyvauti
aplinkosauginiuose ir kituose projektuose. Kita svarbi problemų grupė,
trukdanti ES paramos efektyvumo didinimui neretai įgyvendinami neracionalūs
techniniai sprendimai, šalyje trūksta pajėgių projektavimo ir aplinkosauginio
konsultavimo organizacijų. LPK siūlo organizuoti nuolatinius aplinkosaugos
forumus, kuriuose būtų aptariami infrastruktūrinių sprendinių variantai,
numatomi įgyvendinti šalyje: vandentvarkoje, atliekų tvarkyme, atsinaujinančios
energetikos srityje ir pasiūlė galimas tokių forumų temas: bioskaidžių
komunalinių atliekų atskyrimas ir apdorojimas biocelėje, nuotekų dumblų
tvarkymo technologijos; dalinė nuotekų valymo įrenginių decentralizacija kaimo
vietovėse; biodujų gamybos iš atliekų plėtros galimybės ir t.t.
Apibendrindamas
diskusiją, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas pažymėjo,
kad tiek buvusiame 2004-2006 metų, tiek dabartiniame 2007-2013 m. finansiniame
laikotarpyje, skubant įsisavinti lėšas, padaryta daug klaidų. Jis pasiūlė
pramonininkams, atsakingoms už paramos skyrimą valstybės institucijoms dar
kartą susitikti Seime ir aptarti galimus strateginius paramos skirstymo tvarkos
pakeitimus. Pasak J.Šimėno, finansinio, žinių ir galimybių potencialo pakanka,
naujoji Vyriausybė nestokoja ir valios taisyti situaciją, belieka aptarti
problemas ir daryti tai, kas nuo kiekvieno priklauso. Taip pat jis
pritarė Seimo Europos reikalų komiteto iniciatyvai surengti plenarinį
Seimo posėdį, skirtą ES paramos įsisavinimo klausimams aptarti.