Lapkričio 4-ąją sukanka 60 metų nuo tos dienos, kai Europos Tarybos valstybės narės pasirašė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. 1950 m. Romoje sudarytas dokumentas vienas iš didžiausią įtaką valstybių teisinei sistemai darančių tarptautinių dokumentų, kuris kiekvienam žmogui garantuoja prigimtines teises ir laisves bei įpareigoja valstybes jas užtikrinti.
Lietuva šią konvenciją ratifikavo dar 1995 m., taigi mes taip pat šiemet minime 15 metų, kai ši sutartis ir jos garantuojamos žmogaus teisės ir laisvės turi būti užtikrinamos mūsų valstybėje. Ką reiškė Lietuvai prisijungimas prie konvencijos? Visų pirma šiuo veiksmu valstybė įtvirtino požiūrį į žmogaus teises kaip į vertybę. Taip pat šis žingsnis parodė, kad išsižadėjome sovietinės vertybių sampratos ir grįžome į gilias demokratijos šaknis turinčią Europą, - sako Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, liberalas Arminas Lydeka.
Pasak parlamentaro, šiuo metu svarbiausia, kad visuomenė kuo geriau suprastų žmogaus teisių principus, žinotų, kad kiekviena teisė yra neatsiejama nuo pareigos ir išmanytų žmogaus teisių gynimo sistemą. Tačiau reikia prisiminti ir tai, kad žmogaus teisių apsaugos įgyvendinimas priklauso ne tik nuo teisinių normų, bet ir nuo kiekvieno asmens gebėjimo gerbti kitą, būti solidariems bei laikytis aukštos moralės principų, - teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos narys A.Lydeka.
Primename, kad Europos Taryba įkurta 1949 m., siekiant skatinti šalių ekonominę ir socialinę gerovę rūpinantis žmogaus teisių ir laisvių apsauga bei užtikrinant įstatymo viršenybę. Tai seniausia politinė Europos valstybes vienijanti organizacija, dažnai vadinama Europos demokratijos sąžine, vienijanti 46 Europos valstybes ir atstovaujanti 800 mln. europiečių. Bet kuri Europos valstybė gali tapti Europos Tarybos nare, jei ji pripažįsta įstatymo viršenybę ir kiekvienam tos valstybės jurisdikcijoje esančiam asmeniui garantuoja pagrindines žmogaus teises ir laisves. Lietuva tikrąja šios organizacijos nare tapo 1993 m. gegužės 14 d.
