Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai (NATO) parengus Baltijos šalių gynybos planą, Seimo delegacijos NATO parlamentinėje asamblėjoje pirmininko Petro Auštrevičiaus nuomone, Lietuva taip pat turėtų labiau susirūpinti krašto gynybos galimybėmis bei finansavimu. Pasak parlamentaro, šalies gynybos biudžetui šiuo metu numatyti 0,88 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) turėtų būti padidinti bent iki 0,9 proc. BVP.
Sveikindami NATO rengiant Baltijos valstybių gynybos planus, neturime pamiršti, kad tai reikia vertinti ir kaip paskatinimą patiems mums skirti didesnį dėmesį gynybos stiprinimui ir užtikrinimui. Lietuva turi pasimokyti iš savo istorijos, juk 1940 metais taip pat tikėjome savo neutralitetu, šiuo metu pasitikime NATO. Šalies gynybos pajėgumų stiprinimas, atitinkamas finansavimas yra neatsiejama mūsų įsipareigojimų NATO ir Aljanso kolektyvinei gynybai dalis, - sako liberalas P.Auštrevičius.
Primename, kad savaitraščio European Voice duomenimis, Baltijos šalių gynybos planuose numatyta, kad prireikus ginti Lietuvą, Latviją bei Estiją, sausumos pastiprinimas būtų siunčiamas per Lenkiją, o į šiaurinę Atlanto dalį būtų siunčiama Jungtinių Amerikos Valstijų lėktuvnešio vadovaujama laivų grupė. Planuose numatytas ir naudojimasis neutralios Švedijos oro erdve. Gynybos planuose numatyta ir konkreti grėsmė pirmą kartą po Šaltojo karo pabaigos NATO netiesiogiai pripažino, kad Rusija gali kelti grėsmę Baltijos valstybėms.
