Minint septintąsias Lietuvos narystės Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijoje (NATO) metines, reikia dar kartą pabrėžti šios narystės pozityvią svarbą šalies ir viso Baltijos regiono saugumo ir stabilumo užtikrinimui.
Lietuvos narystė NATO yra ilgalaikio saugumo garantas, užtikrinantis tikrąją vertybėmis ir pasitikėjimu kuriamą transatlantinę partnerystę. Tuo pačiu reikia pažymėti, kad aljanso saugumas yra visų tikrųjų narių ir partnerių sąveikos bei tarpusavio įsipareigojimo veikti išvien ir solidariai rezultatas.
Savalaikiai Lietuvos nacionalinį saugumą įtvirtinantys sprendimai dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje reikalauja tolimesnių šalies nacionalinio saugumo ir gynybos politikos įsipareigojimų, geriausiai atspindinčių aljanso ir mūsų šalies strateginius interesus.
Pastarieji pasiekimai – Lietuvos narystė NATO, sėkmingas partneriškas solidarumas ir šalies saugumo užtikrinimas – skatina vėl grįžti prie kuo platesnio politinių partijų pagrindu kuriamo politinio konsensuso, kuriuo nepagrįstai nesinaudojama. Būtų prasminga grįžti prie tolimesnių politinių sutarimų dėl Lietuvos dalyvavimo ISAF operacijoje Afganistane po 2012 metų, taip pat sutarti dėl kitų svarbių nacionalinį saugumą įtvirtinančių veiksmų.
Politinio konsensuso arba nacionalinio sutarimo pagrindu kuriama nacionalinio saugumo ir gynybos politika turi ilgalaikio tęstinumo svarbą ir šia galimybe turime pilnai pasinaudoti.
