Nevyriausybinės organizacijos (NVO) Lietuvoje neturėtų konkuruoti dėl skiriamos paramos su valstybės ar savivaldybių valdomomis biudžetinėmis įstaigomis. Krizės laikotarpiu ketvirtadaliu sumenkus finansinei paramai NVO sektoriui, dabar jaučiamas poreikis sukurti specialų fondą jam remti ir paramai organizacijoms skirstyti.
Tokios nuomonės vakar buvo pareikštos Seime vykusioje diskusijoje apie nevyriausybinių organizacijų perspektyvas NVO santykis su valdžia: paramos prašytojai, paslaugų pardavėjai, partneriai?.
Diskusija Seimo rūmuose surengta ta proga, jog parlamente jau įregistruotas visiškai naujo ilgai laukto įstatymo projektas, pirmą kartą apibrėžiantis, kas yra nevyriausybinė organizacija, pagal kokius kriterijus šios organizacijos turėtų būti vertinamos. Teisingumo ministerija LR Finansavimo nevyriausybinėms organizacijoms teikimo ir kontrolės įstatymą rengė beveik dvejus metus.
Naujasis įstatymas yra ilgų derybų rezultatas. Jis geras tuo, kad sudaro sąlygas objektyviai NVO projektų atrankai, aiškiau apibrėžia NVO koncepciją. Tiesa, šis įstatymas nesprendžia kai kurių problemų, kurias reikės papildomai aptarti. Viena jų NVO neretai nepagrįstai eliminuojamos iš viešųjų pirkimų konkursų, yra priverstos nevienodomis sąlygomis konkuruoti su biudžetinėmis įstaigomis, - teigė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Diskusijos iniciatorė Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narė Dalia Kuodytė teigė, kad svarbu suvokti, jog NVO statusas valstybės institucijų atžvilgiu privalo pasikeisti organizacijos turėtų būti vertinamos ne kaip paramos prašytojos, o lygiaverčiai partneriai.
Anot jos, akivaizdu, kad dabar šių organizacijų atstovai priversti lankstytis prieš Vyriausybės ir savivaldybių tarnautojus, kurie kai kuriais atvejais nesiremdami aiškiais ir skaidriais kriterijais sprendžia, ar paremti NVO iniciatyvas.
Diskusija parodė, kad naujasis įstatymas yra iš tiesų gera pradžia, tačiau jį dar reikėtų tobulinti. Svarbu ištaisyti gėdingą dalyką pagaliau numatyti ir įsteigti Lietuvoje specialų fondą, kuris nevyriausybinėms organizacijoms paskirstytų paramos lėšas. Finansavimo klausimas įstatymu nepakankamai aptariamas, - pareiškė D. Kuodytė.
Nevyriausybinių organizacijų konsultantas Vaidotas Ilgius patvirtino, kad specialūs NVO paramos fondai veikia visose Baltijos šalyse, išskyrus Lietuvą. Latvijoje fondas visuomeninėms iniciatyvoms remti veikia nuo 2000-ųjų, o Estijoje Nacionalinis pilietinės visuomenės fondas įsteigtas 2007-aisiais.
V. Ilgius mano, kad Lietuvoje įsteigtas analogiškas fondas galėtų sustiprinti po ekonominės krizės smarkiai susilpnėjusį NVO, pilietinių organizacijų sektorių. Statistika rodo, kad 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, verslo sektoriaus ir privačių žmonių teikiamos paramos apimtys sumažėjo net 24 procentais 95 milijonais litų. Anot V. Ilgiaus, neieškodami būdų, kaip kompensuoti šią susidariusią skylę, rizikuojame prarasti užsienio donorų investicijas į Lietuvos pilietinę visuomenę.
Naujame įstatyme pasigendame finansinio instrumento, kuriuo galėtų būti skiriama parama NVO sektoriaus organizacijoms. Būtent jos, kaip rodo pasaulinė patirtis, turi galimybių kur kas pigiau ir efektyviau įgyvendinti socialinius, kultūrinius ar kito pobūdžio projektus bei iniciatyvas, teikia didesnę viešąją naudą, - kalbėjo V. Ilgius.
Vienas diskusijoje Seime nuskambėjusių siūlymų pakviesti Vyriausybę sukurti Visuomenės plėtros fondą ir į jį nukreipti dalį nepaskirstyto 2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Į fondą, remiantis JAV ir kitų Vakarų valstybių pavyzdžiu, taip pat būtų kviečiamas aukoti vadinamasis turtingųjų klubas pasiturintys šalies verslininkai, kurių parama šiandien nėra pastovi.
Daugiau informacijos:
Rytis Masilionis
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime komunikacijos projektų vadovas,
M. 86 20 918 21
E-mail: liberalai@lrs.lt; [email protected]
