Vaikai, vertinant žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, patenka tarp labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių. Viena didžiausių bėdų mūsų šalyje yra tai, kad iki šiol nesurasta alternatyvos, kaip pakeisti gremėzdišką institucinės globos sistemą. Tai buvo konstatuota Seime vykusioje apskrito stalo diskusijoje Vaiko teisių apsauga: veiksmingesnių sprendimų paieškos.
Pastaruoju metu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete pradėtas svarstyti projektas Dėl vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo.
Anot diskusijos iniciatorės parlamentarės Dalios Kuodytės, koncepcijoje kol kas labiau akcentuojamos struktūrinės pertvarkos, o ne tai, kaip iš esmės pagerinti pačią vaiko teisių apsaugą, skatinti vaikų augimą šeimoje.
Padėtis tokia, kad iki šiol mes tiktai imamės gesinti didžiausius gaisrus vienu ar kitu didelio atgarsio visuomenėje sulaukiančiu atveju. Tačiau sisteminių bėdų, ypač prevencijos klausimo, nesprendžiame, - teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos narė D. Kuodytė.
Diskusijoje dalyvavęs Vilniaus universiteto Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro vedėjas Dainius Pūras tvirtino, kad mūsų šalyje nepagrįstai abejojama visuotinai pripažintais Jungtinių Tautų organizacijos Vaiko teisių konvencijos principais. Deja, pirmiausiai vis dar kalbame ne apie vaiko teises, o pareigas, - teigė D. Pūras.
Jis kritiškai vertina tai, kad per du dešimtmečius nuo šalies nepriklausomybės atkūrimo taip ir nesukurta jokios apčiuopiamos alternatyvos institucinei vaikų globos sistemai. Pasak D. Pūro, vaikų namai nėra geriausia vieta ginti vaikų interesus ir teises, tačiau Lietuvoje ši institucija kažkodėl vis dar laikoma prioritetine.
Vakarų pasaulis institucinės priežiūros atsisakė dėl dviejų priežasčių tai bene brangiausiai atsieinanti sistema, be to, joje sukuriama terpė nepastebimai pažeidinėti vaiko teises. Mes žengiame lengviausiu keliu į rizikos grupę patenkančios šeimos skatinamos atiduoti savo vaikus į globos namus, neieškoma būdų, kaip jiems likti šeimoje ar susirasti naują, palaipsniui išspręsti problemas, - teigė D. Pūras.
Jis mano, kad būtina peržiūrėti iš sovietmečio paveldėtą valstybės politiką globos namų rėmimo klausimu, neskatinti esamų didžiųjų vaikų globos namų plėtros. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, iš 105 Lietuvoje veikiančių globos namų penktadalyje vaikų skaičius viršija 60. Kai kuriuose globos namuose gyvena net daugiau nei 150 vaikų.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto programų direktorė Dovilė Šakalienė teigė, kad šiandien vaiko teisinė apsauga Lietuvoje yra fragmentiška, galiojantys įstatymai negarantuoja visapusiškos vaiko apsaugos nuo visų rūšių bei formų smurto.
Jei kas nors trenkia per veidą suaugusiam žmogui tai nusikalstama veika, baustina pagal Baudžiamąjį kodeksą kaip nusikaltimas prieš žmogų. Tačiau smūgis vaikui gali būti traktuojamas kaip auklėjimo metodas, - apgailestavo D. Šakalienė.
Ji įžvelgė teigiamų poslinkių neseniai Seime priimtame Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, kuriame faktiškai įvardijamos visos smurto formos. D. Šakalienė teigė, kad įstatymą papildžius lydinčiaisiais teisės aktais, juo remiantis būtų galima ginti ir vaikų teises.
Diskusijos Vaiko teisių apsauga: veiksmingesnių sprendimų paieškos dalyviai nutarė, kad savo išvadomis siūlys papildyti svarstomą projektą Dėl vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo.
Daugiau informacijos:
Dalia Kuodytė, Liberalų sąjūdžio frakcijos narė
M. 86 98 422 66.
[email protected]
