Lietuva per pastaruosius kelerius metus smarkiai atsiliko konkuruodama dėl filmų kūrėjų pritraukimo tarptautinėje erdvėje. Tai taip pat prisidėjo prie to, kad tęsiasi lietuviško nacionalinio kino sunkmetis, mūsų šalyje filmų sukuriama vienetai. Tokios mintys buvo išsakytos šiandien Seime surengtoje apskrito stalo diskusijoje Kino politika ir jos plėtra Lietuvoje.
Šiais laikais filmuoti galima bet kurioje šalyje. Dėl suprantamų aplinkybių filmų kūrėjai pastaruoju metu išimtinai renkasi tas šalis, kuriose taikomos įvairios finansinės lengvatos, paskatos kinui kurti. Dėl to šiandien laimi ir milijonus eurų skaičiuoja Latvija bei kitos šalys, o Lietuva yra užribyje. Noriu atkreipti dėmesį, kad jau nebeturime ką prarasti, - teigė diskusijoje apsilankęs Kino industrijos asociacijos vadovas, netrukus ekranuose pasirodysiančio filmo Tadas Blinda. Pradžia prodiuseris Žilvinas Naujokas.
Kai kurie diskusijos dalyviai svarstė, kad pralaimėta konkurencinė kova dėl užsienio kino prodiuserių kompanijų ir jų filmų pritraukimo yra ne vien negautos potencialiai didelės lėšos į Lietuvos biudžetą, bet ir faktorius, neleidžiantis pasiekti proveržio nacionalinio lietuviško kino kūrėjams.
Finansinio paskatų mechanizmo paieškos iš tiesų užtruko nepagrįstai ilgai. Žinau ir tikiu, kad techninį, kūrybinį potencialą, kalbant apie kino industriją, Lietuvoje turime, tą būtina išnaudoti. Privalome vėl užkurti kino gamybos cechą, - teigė diskusijos Seime iniciatorius Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius.
Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkė Rasa Miškinytė sutiko, kad mūsų šalies kino pramonei grįžimas į tarptautinę erdvę būtų labai svarbus. Tai padėtų siekti kokybės. Kino pramonės skatinimas šalyje apskritai turi lemiamos įtakos ir nacionalinio kino raidai, nes tokiu būdu atsiranda žinios, patirtis, matoma plačiau, - teigė R. Miškinytė.
Diskusijos Seime dalyviams buvo pristatytas kino rėmimo modelis, veikiantis Kroatijoje. Joje kino kūrėjai skatinami tiesioginėmis išmokomis. Pavyzdžiui, jei užsienio kino prodiuserių kompanija dirba Kroatijoje ir čia bendradarbiaudama su vietos kūrėjais išleidžia bent 300 tūkst. eurų, kompanijai valstybė grąžina 20 proc. investuotos sumos. Apskaičiuota, kad tokiu būdu Kroatija sulaukia kelis kartus didesnės finansinės grąžos.
Mums teko kantriai įrodinėti, kad kino industrija valstybei yra tokia pat svarbi, kaip ir visos kitos pramonės šakos. Matau, kad Lietuvos šiuo klausimu dar laukia svarbūs iššūkiai, - teigė Kroatijos audiovizualinio centro koordinatorė bei industrijos ryšių konsultantė Tatjana Acimovič.
Daugiau informacijos:
Petras Auštrevičius, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys
Tel. 869842671
[email protected]
