Seimas skubos tvarka pritarė, kad pirmoji šiemet Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta Laisvės premija atitektų buvusiam Rusijos disidentui, žmogaus teisių gynėjui Sergejui Kovaliovui. Seimo Laisvės premijos komisijos pirmininkas, premijos steigimo iniciatorius Petras Auštrevičius tikisi, kad S. Kovaliovas pats atvyks į Lietuvą atsiimti apdovanojimo. Jis bus įteiktas 2012 metų sausio 13-ąją.
Premijos laureatas yra ilgametis kovotojas už žmogaus teises S. Kovaliovas aktyviai priešinosi sovietų totalitarizmui, ir dabar tęsia savo prasmingą veiklą. Mūsų sprendimas skirti apdovanojimą šiai iškiliai asmenybei ypač svarbus, atsižvelgiant ir į pastarųjų dienų įvykius Rusijoje, teigė Laisvės premijos komisijos pirmininkas P. Auštrevičius.
Jo įsitikinimu, Lietuvai iškovoti laisvę be rusų demokratų, tokių kaip S. Kovaliovas, paramos vargu ar būtų buvę įmanoma. Kilnu pirmąją premiją suteikti ne savo piliečiui, o tam, kuris sudėtingu laikotarpiu buvo su Lietuva, kalbėjo P. Auštrevičius.
S. Kovaliovas Laisvės premijos komisijos buvo išrinktas iš keturių kandidatų. Į pirmąją Laisvės premiją dar pretendavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, buvęs disidentas monsinjoras Alfonsas Svarinskas ir buvęs disidentas spaustuvininkas Vytautas Andziulis.
S. Kovaliovo kandidatūrą Laisvės premijų komisijai teikė Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Užsienio reikalų ministerija ir kitos organizacijos. S.Kovaliovas gimė 1932 metais Ukrainoje, 1954 metais Maskvos valstybiniame universitete įgijo biofiziko išsilavinimą. 1969 metais tuometinėje Sovietų Sąjungoje jis įkūrė pirmąją iniciatyvinę grupę žmogaus teisėms ginti.
Maskvoje S. Kovaliovas susitikdavo ir bendradarbiaudavo su Lietuvos disidentais Nijole Sadūnaite, Petru Plumpa, Sigitu Tamkevičiumi. 1974 metais S.Kovaliovas buvo suimtas ir teisiamas Vilniuje. Jis kaltintas antisovietine agitacija ir propaganda, septyneriems metams buvo ištremtas į gulagą Permės regione, vėliau trejus metus praleido tremtyje Kolymoje.
S. Kovaliovas taip pat dalyvavo įkuriant žmonių teisių sąjungą Memorialas, skirtą Sovietų Sąjungos politinių represijų aukoms atminti ir reabilituoti, prisidėjo prie Tarptautinio amnestijos (Amnesty International) padalinio steigimo Maskvoje, spaudos klubo Glasnost (Viešumas) įkūrimo. 1993 metais jis įkūrė judėjimą, o vėliau partiją Rusijos pasirinkimas (dabar Demokratinis Rusijos pasirinkimas). 1995 ir 1996 metais S.Kovaliovas buvo nominuotas Nobelio taikos premijai.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė šių metų rugsėjį. Ji teikiama Rytų bei Vidurio Europos žmogaus teisių gynėjams, kovotojams už laisvę. Pirmosios premijos laureatui S. Kovaliovui bus įteikta 5 tūkst. eurų (17,25 tūkst. litų) premija.
