Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas, Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Audrius Endzinas susirūpinęs, jog Kuršių marių baseine smarkiai sumažėjo vertingų žuvų išteklių. Šiais metais Nemuno žemupyje ir intakuose numatoma įveisti 12 mln. vėgėlių lervučių ir 1 mln. paaugintų vėgėlių lervučių, tačiau, A. Endzino manymu, toks kiekis – tik lašas jūroje. „Nors 12 mln. lervučių ir skamba įspūdingai, tačiau tai prilygsta tik 10-12 žuvų išleidžiamiems ikrams“, - teigia parlamentaras.
Šiuo metu, siekiant išsaugoti žuvų išteklius, Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose mažinamas žvejybos intensyvumas, ribojamas žvejybos laikas ir vietos. Politikas kreipėsi į Žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo tarybą, siūlydamas pagausinti žuvų išteklius dirbtinai juos veisiant: iki 100 mln. vėgėlių lervučių ir iki 20-30 mln. starkių ir lydekų lervučių. „Pagausėję plėšriųjų žuvų ištekliai pateisintų tiek žvejų mėgėjų, tiek verslininkų lūkesčius, taip pat pagerintų ekologinę situaciją Nemuno žemupyje, reguliuojant menkaverčių žuvų išteklius“, - sako A. Endzinas.
Parlamentaro manymu, didžiausia problema yra ta, kad įžuvinimo potencialas nukreipiamas į tuos vandens telkinius, kur verslinė žvejyba iš viso nevyksta. „Valstybės lėšomis dirbtinai gausinami žuvų ištekliai ežeruose, kuriuose žvejoja tik žvejai mėgėjai. Gali būti, kad tam įtakos turi ir privatūs interesai – pasidomėjus, kam priklauso kasmet įžuvinamų ežerų pakrantėse stovinčios vilos, ko gero, rastume labai įdomių pavardžių“, - sako A. Endzinas.
Jau keletą metų iš eilės dirbtinai žuvimis gausinami Asalnų, Dringio, Lūšių ežerai Ignalinos rajone, Bebrusai ir Kertuojai Molėtų rajone, Akmena, Galvė, Luka Trakų rajone, Minkeliai, Musia, Riešė, Širvys, Vilniaus rajone.
