Praėjusią savaitę Taline vykusiame Baltijos Asamblėjos (BA) Socialinių reikalų komiteto posėdyje buvo diskutuojama apie bendros Baltijos valstybių sveikatos apsaugos sistemos plėtojimą. Šiame posėdyje dalyvavęs Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys Gediminas Navaitis sako, kad komitete pasiektas sutarimas plėtoti greitosios medicinos pagalbos teikimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasienio rajonuose, inicijuoti bendrus vaistų pirkimus, tęsti bendradarbiavimo specializuotų medicinos centrų steigime nagrinėjimą.
Po praėjusiais metais visose trijose Baltijos valstybėse vykdytos už sveikatos apsaugą atsakingų ministerijų apklausos buvo išskirtos trys pagrindinės sritys, kuriose šalys galėtų ir norėtų bendradarbiauti. Viena jų bendri vaistų pirkimai. Bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinka sudarytų apie 6 mln. žmonių, todėl derėtis su farmacijos bendrovėmis dėl vaistų ar sezoninių vakcinų įvežimo taptų daug paprasčiau. Didesnė rinka reiškia didesnę konkurenciją, perkamąją galią, o kartu ir mažesnes kainas vartotojams, - komentuoja G.Navaitis.
Pasak parlamentaro, BA Socialinių reikalų komiteto posėdyje taip pat buvo diskutuojama ir apie bendrų medicinos centrų plėtojimą, kurie specializuotųsi konkrečių retų susirgimų gydime ir tyrimuose bei greitosios medicininės pagalbos teikimą pasienio regionuose. Šiuo metu įstatyminė bazė tokios pagalbos teikimui sudaro reikiamas sąlygas, tačiau, kad sistema geriau funkcionuotų būtini konkretūs sprendimai ministerijų ir savivaldybių lygmeniu. Galutinai įtvirtinus tokią sistemą atokesniuose pasienio regionuose gyvenantys asmenys galėtų greičiau sulaukti greitosios pagalbos, nes ją teiktų ir netoliese esantys kitos valstybės medikai.
Komiteto iniciatyvos priimtos teigiamai, todėl jau artimiausiu metu bus sudaryta visų trijų Baltijos valstybių Sveikatos apsaugos ministerijų atstovų darbo grupė, kurioje bus konkrečiau svarstomas minėtų iniciatyvų įgyvendinimas. Tikimasi, kad jau iki šių metų pabaigos turėsime aiškias darbo grupės išvadas ir rezultatus, - sako parlamentaras G.Navaitis. Minėtos komiteto iniciatyvos atsirado Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai laikotarpiu, kai BA Socialinių reikalų komitetui vadovavo G.Navaitis.
Primename, kad Baltijos Asamblėja yra Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, veikianti nuo 1994 m. Į Asamblėją kiekvienos Baltijos valstybės parlamentas patvirtina nacionalinę delegaciją, kurią sudaro nuo 12 iki 20 parlamentarų. Baltijos Asamblėjoje veikia penki nuolatiniai komitetai.
