2012 m. gegužės 18 d., penktadienį Seime įvyko Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno spaudos konferencija tema: "Pasibaigus ES valstybių narių nacionalinių parlamentų komitetų pirmininkų susitikimui Danijoje: Europos Sąjunga tariasi dėl vieningos pozicijos Rio+20 konferencijoje".

2012 m. gegužės 14-15 dienomis Danijos, šį pusmetį pirmininkaujančios ES Tarybai, Folketingo kvietimu Jonas Šimėnas dalyvavo ES valstybių narių ir šalių kandidačių nacionalinių parlamentų Aplinkos ir užsienio reikalų komitetų pirmininkų susitikime tema „Kelias į žaliąjį augimą ir darnų vystymąsi“.

Susitikime dalyvavo nacionalinių parlamentų Aplinkos apsaugos arba giminingų bei užsienio reikalų komitetų pirmininkai ir kiti dalyviai, iš viso – daugiau kaip 100 parlamentarų ir tarnautojų iš 22 ES valstybių. Dalyvavimas šiame susitikime buvo labai naudingas, nes Lietuvoje iki šiol darnaus vystymosi politika, taip pat ir vyriausybės lygmenyje, nesulaukia didelio dėmesio.

Susitikime daugiausia dėmesio skirta ES institucijų ir valstybių narių bei konkrečiai parlamentų pasirengimui 2012 m. birželio 20–22 d. Brazilijoje įvyksiančiai Rio+20 konferencijai. Joje dalyvaus valstybių ir vyriausybių vadovai, parlamentarai, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus atstovai. Taip pat numatoma, kad į konferenciją vyks didelė Europos Parlamento ir daugumos valstybių parlamentų delegacijos. Todėl susitikime bandyta suderinti delegacijų veiksmus dėl to, kad Europos Sąjunga galėtų kalbėti konferencijoje „vienu balsu“ ir pareikšti vieningą poziciją visais svarstomais klausimais.

Konferencijoje daugiausia dėmesio bus skiriama dviem temoms: a) „žalioji“ ekonomika siekiant darnaus vystymosi ir skurdo panaikinimo; ir b) darnaus vystymosi institucinė struktūra.

„Žaliosios“ ekonomikos klausimu ES ragina pasaulio mastu pereiti prie „žaliosios“ ekonomikos ir priimti „žaliosios“ ekonomikos veiksmų planą. Pirmas prioritetas – susitarti dėl tikslų, siekių ir veiksmų penkiose prioritetinėse srityse (susijusiose su gamtos ištekliais ir tvaria gamyba bei vartojimu, būtent tvaria energetika, vandens vartojimo efektyvumu, tvariu žemės valdymu ir ekosistemomis, vandenynais ir efektyviu išteklių naudojimu, visų pirma su atliekomis susijusiose srityse).

ES dar neturi savo galutinės pozicijos institucijų reformos klausimu: yra pateikta pasiūlymų dėl Darnaus vystymosi tarybos įsteigimo arba Jungtinių Tautų ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto vaidmens darnaus vystymosi srityje reformos. ES pritaria tam, kad Jungtinių Tautų aplinkos programa (JTAP) taptų specialia agentūra.

Aplinkos apsaugos pirmininkas Jonas Šimėnas spaudos konferencijoje pabrėžė, kad dėmesys darnaus vystymosi klausimams Lietuvoje yra labai menkas. Nacionalinė darnaus vystymosi komisija iki šiol neatnaujinta ir neveikia, o parengtoje ir prieš savaitę Seime priimtoje „Lietuvos pažangos strategijoje – Lietuva 2030“ apie darnų vystymąsi ir jo pagrindines nuostatas pasakyta labai mažai, ir tai tik Aplinkos apsaugos komiteto užregistruotų pastabų dėka. Apie aktualiausias aplinkos problemas ir jų sprendimo būdus šioje strategijoje išvis neužsimenama.

Tuo tarpu visi pastaruoju metu parengti pasaulio ir Europos Sąjungos strateginiai dokumentai, tokie kaip Jungtinių tautų „Žaliosios ekonomikos“ strategija (2008), Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijos (OECD) „Žaliojo augimo“ strategija (2011), bei praeitais metais parengta Europos Sąjungos augimo bei ES konkurencingos žemo anglies kiekio ekonomikos planas iki 2050 metų yra neatsiejama darnaus vystymosi proceso dalis ir neišvengiamai apima visus tris pagrindinius darnaus vystymosi komponentus – aplinką, ekonomiką ir visuomenę.

Visuose minėtuose „žaliuose“ tarptautiniuose strateginiuose dokumentuose išskirtinis dėmesys skiriamas efektyvesniam gamtos ir visų pirma energijos išteklių naudojimui bei ekonomikos augimo atsiejimui nuo neigiamo poveikio aplinkai ir klimatui, siekiant, kad augant ekonomikai neigiamas poveikis aplinkai (gamtos išteklių naudojimas ir aplinkos tarša bei indėlis į klimato kaitą) mažėtų. Iš socialinių problemų daugiausia dėmesio skiriama skurdo ir socialinės atskirties problemoms.

Rio+20 konferencijoje Lietuvą šiais metais atstovaus šalies prezidentės vadovaujama delegacija. Seimas, nors ir gavo kvietimus vykti į konferenciją, kol kas nepriėmė sprendimo vykti į Braziliją.

Jonas Šimėnas informavo žurnalistus, kad jam teko garbė kartu su tuometiniu Aukščiausiosios Tarybos pirmininku Vytautu Landsbergiu dalyvauti pirmojoje prieš 20 metų vykusioje steigiamojoje Jungtinių Tautų darnaus vystymosi konferencijoje. Todėl, jei būtų pakviestas į delegaciją, sutiktų būti jos nariu ir šiais metais.