Pranešimai žiniasklaidai 

EN  FR

Aplinkos apsaugos komiteto ir Europos informacijos biuro diskusija „Regioninė atliekų deginimo gamykla Vilniuje: už ir prieš“


Pranešimas spaudai

 

2009 m. vasario 18 d., trečiadienį, 11.00 val. Seimo Europos informacijos biure vyko Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Seimo Europos informacijos biuro diskusija “Regioninė atliekų deginimo gamykla Vilniuje: už ir prieš”.

 

Europos informacijos biure vykusi diskusija sukėlė didelį susidomėjimą - joje dalyvavo virš 80 įvairių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, visuomenės, žiniasklaidos atstovai, Seimo nariai,  Seimo ir kitų valstybės institucijų tarnautojai. Diskusijos tikslas – problemos svarstymo viešumas. Pasisakyti ir paklausti pranešėjų galėjo visi diskusijos dalyviai.

 

Pranešimus renginio metu skaitė: CNIM kompanijos iš Prancūzijos direktorius instituciniams santykiams H. de Chefdebien, Kauno technologijos universiteto docentas Dr. K. Buinevičius, Nacionalinio mokslo, verslo ir inovacijų parko direktorius V. Novosadas, UAB „Cowi Baltic“ Aplinkosaugos ir energetikos departamento direktorius M. Nagevičius,  Lazdynų bendruomenės savivaldos narys T. Andrijauskas ir Lietuvos žaliųjų judėjimo vicepirmininkė J. Gadliauskienė, UAB „Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla“ generalinis direktorius R. Petreikis.

 

1. Hubert de Chefdebien, kompanijos CNIM atstovas iš Prancūzijos Atliekų deginimo, naujų gamyklų statybos apžvalga ir deginimo įrenginių statybos perspektyvos Europoje

Pranešėjas informavo, kad atliekų šalinimo galimybės yra dvi: arba šalinti atliekas į sąvartyną arba gaminti energiją. Pagal ES prioritetus mišrių atliekų šalinimas į sąvartynus artimiausiu metu bus uždraustas. Deginant atliekas galima gaminti elektros energiją ar šilumą, arba abi kartu, taip pat galima išgauti metalus, o likęs šlakas yra panaudojamas kelių statyboje, pavojingos atliekos -  surenkamos valant dūmus ir utilizuojamos pagal atskirą reglamentą. Atliekų deginimas prisideda ir prie klimato kaitos švelninimo, tai yra planetos išteklių taupymas bei taršos mažinimas. Tokios įmonės yra visame pasaulyje, Europoje jų yra virš 400, kai kuriuose  miestuose jos sėkmingai dera prie aplinkinių pastatų (pvz. Monake, Tokijuje ir Vienoje – pačiuose miestų centruose, Londone - miesto pietrytinėje dalyje, Miunchene - miesto pietinėje dalyje).

 

2. Dr. Kęstutis Buinevičius, KTU – „Kogeneracinių jėgainių plėtros galimybės naudojant komunalines atliekas“

Pranešėjas akcentavo, kad ES šalyse nuolat plečiama komunalinių atliekų deginimo įmonių statyba, atsisakant mechaninio-biologinio atliekų apdorojimo (MBA) įmonių statybos kaip neleidžiančios reikalingu efektyvumu sumažinti sąvartynuose deponuojamų atliekų kiekio. Neskiriant reikiamo dėmesio atliekų deginimui būtų padaryta didelė klaida, kuri skaudžiai paliestų Lietuvos mokesčių mokėtojus, kadangi nebūtų įgyvendintos strateginės atliekų tvarkymo nuostatos – sumažinti sąvartynuose deponuojamų atliekų srautus. Atliekų deginimas leistų įgyvendinti strateginius Lietuvos energetinės nepriklausomybės didinimo planus ir sumažintų priklausomybę nuo kuro importo.

 

3. Vladimiras Novosadas, Nacionalinio mokslo, verslo ir inovacijų parko direktorius – „Naujų technologijų panaudojimas energijos gamybai iš atliekų"

Pristatė mokslininkų grupės parengtą palyginamąją  biologiškai skaidžių atliekų deginimo ir atliekų biologinio perdirbimo analizę, atliekų deginimo ir atliekų perdirbimo išlaidų ir pajamų palyginamąjį vertinimą.

 

4. Martynas Nagevičius,  UAB „Cowi Baltic“ Aplinkosaugos ir energetikos departamento direktorius Vilniaus atliekų deginimo gamyklos PAV ataskaitos išvados

Pranešėjas informavo apie Vilniaus atliekų deginimo gamyklos poveikio aplinkai atliktos ataskaitos išvadas: apie poveikį vandeniui, aplinkos orui, dirvožemiui, žemės gelmėms, biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui, kultūros paveldui, poveikį socialinei ekonominei aplinkai ir visuomenės sveikatai; pagrindinius atliekų deginimo gamyklos energetinius parametrus ir technologinius procesus; poveikį artimiausių gyvenamųjų rajonų aplinkos oro kokybei bei daugiapakopį monitoringą. Pranešėjas konstatavo, kad planuojama statyti įmonė, naudojanti komunalines atliekas, neviršys leistinų normatyvų, t. y. nekenks gyventojų sveikatai ir aplinkai.

 

5. Tomas Andrijauskas, Lazdynų bendruomenės atstovas – „Vilniaus visuomenės pozicija dėl atliekų tvarkymo"

6. Janina Gadliauskienė, Lietuvos žaliųjų judėjimo vicepirmininkė – „Atliekų deginimas - nauda vilniečiams ar verslo struktūroms“

Savo pranešimuose  išdėstė Lazdynų ir aplinkinių rajonų gyventojų poziciją dėl atliekų deginimo įmonės statybos. Pranešėjai kalbėjo apie siūlomus priimti skubotus sprendimus dėl atliekų deginimo, neatlikus paruošiamųjų darbų. Taip pat pranešėjai kalbėjo apie planavimo procesą, kuris neužtikrina pilnaverčio visuomenės dalyvavimo. Atliktą PAV ataskaitą, kurioje, jų nuomone, nėra įrodyta deginimo gamyklos nauda, saugi aplinka miestiečiams ir priemonės, užtikrinančios gamybos proceso pastovumą, jie siūlo atmesti. Pranešėjai siūlė atkreipti dėmesį  į visuomenės ir valdžios institucijų glaudesnį bendradarbiavimą, sprendžiant teritorijų planavimo, aplinkosaugos problemas. Svarbiausias prieštaravimas - planuojamos statyti įmonės vietos pasirinkimas.

 

7. Raimondas Petreikis, UAB „Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla“ gen.direktorius – „Atsakymai į visuomenei labiausiai rūpimus klausimus dėl Vilniuje rengiamos statyti komunalinių atliekų deginimo gamyklos

Pranešėjas informavo, kad Vilniuje planuojama statyti komunalinių atliekų deginimo gamykla atliekas naudos energijai (elektros energijai ir šilumai) gaminti. Įmonė nepretenduoja į atliekas skirtas perdirbimui. Galimi du variantai: deginimui naudoti atliekas po rūšiavimo arba mišrias. Pranešėjas atsakė į visuomenės dažniausiai užduodamus klausimus dėl pasirinktos vietos statyti gamyklą (prie Gariūnuose esančios Vilniaus ŠE-3, Jočionių g. 13) bei kokie veiksniai lėmė šį  pasirinkimą. Informavo, kad įmonės veikla nesiejama nei su papildomais kvapais, nei su neleistina tarša, visų planuojamų  išmetimų koncentracijos neviršys leistinų normų.

 

 

Apibendrinant diskusiją konstatuota:

1. Europoje yra virš 450 energiją iš atliekų gaminančių įmonių ir tokios įmonės Lietuvai yra reikalingos.

2. Regioninė atliekų deginimo gamykla Vilniuje būtų energetinis objektas, kuris taip pat spręstų atliekų tvarkymo problemas.

3. Atliekas reikia rinkti, rūšiuoti, perdirbti ir deginti. Tai atitinka viešojo intereso poreikius ir darnios veiklos principą. Niekas iš diskusijos dalyvių neprieštaravo, kad tokia gamykla yra reikalinga, tačiau abejojama ar ši įmonė degins išrūšiuotas atliekas ar ne, ką degins, kur ir kaip.

4. Kai kurie dalyviai abejojo dėl PAV ataskaitos: ar tikrai gamyklos išmetami teršalai neviršys leistinų normatyvų, nekenks gyventojų sveikatai, aplinkai.

5. Pasirinkta vieta gamyklai statyti užtikrintų galimybes prisijungti prie esamos infrastruktūros t.y. šilumos ir elektros tinklų, aprūpinančių Vilniaus miestą šiluma ir elektros energija (nors tam kategoriškai prieštarauja Lazdynų bendruomenės atstovai).

6. Aplinkos ministerija turėtų greičiau priimti sprendimus dėl šio projekto įgyvendinimo, pasirenkant tinkamiausią vietą gamyklos statybai.

 

Diskusijos garso įrašas ir pranešimais paskelbti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto tinklapyje: https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=6390&p_d=84046&p_k=1

 

 

Aplinkos apsaugos komiteto

biuro patarėja Jolita Jakučionytė





© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄ