2009 m. kovo 9 d. Aplinkos apsaugos komitete įvyko pasitarimas dėl numatomos Vilniuje statyti komunalines atliekas deginančios kogeneracinės jėgainės. Jame dalyvavo Seimo nariai Jonas Šimėnas, Danutė Bekintienė ir Aurelija Stancikienė, Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis ir šios ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys, Vilniaus regioninio aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius, Lietuvos Žaliųjų judėjimo pirmininko pavaduotoja Janina Gadliauskienė, Vilniaus mero patarėjai Darius Indriūnas ir Aurelija Jakaitienė, Lazdynų seniūnas Algis Strelčiūnas, asociacijos “Litbioma” prezidentas Remigijus Lapinskas, UAB RKADG direktorius Raimonas Petreikis ir Lazdynų bendruomenės atstovas Algirdas Jaruševičius.

Pasitarimo metu pripažinta, kad padėtis tvarkant komunalines atliekas ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje nėra paprasta. Aplinkos apsaugos komitetas, 2008 metų gruodį svarstydamas Valstybės kontrolės audito ataskaitą “Komunalinių atliekų tvarkymas”, konstatavo, kad sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekis nuo 2004 iki 2007 m. nesumažėjo ir sudarė 93 procentus visų komunalinių atliekų; iki šiol nesukurta komunalinių atliekų srautų tvarkymo sistema (rūšiavimas, perdirbimas, energijos gamyba); nesukurta biologiškai skaidžių komunalinių atliekų tvarkymo sistema, nieko nepadaryta, kad biologiškai skaidžias atliekas atskirtų atliekų turėtojai jų susidarymo vietoje. Įmonės, perdirbančios atliekas, susiduria su problemomis dėl antrinių žaliavų supirkimo sąstingio pasaulinėse rinkose ir atitinkamai jų kainų sumažėjimo, nevykdomos valstybės strateginiuose dokumentuose įtvirtintos nuostatos dėl komunalinių atliekų naudojimo energijai gauti.

Neįgyvendinus Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatytų užduočių, Lietuva gali neįvykdyti Europos Sąjungos nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų, todėl jai gali būti taikomos sankcijos.

Esant tokiai sudėtingai situacijai, pasitarimo metu buvo bandoma išsiaiškinti padėtį, kokiame etape šiuo metu yra kogeneracinės jėgainės, planuojančios naudoti komunalines atliekas šilumos ir elektros energijos gamybai, projekto eiga, darbai bei kokios iškyla problemos.

Kai kurie diskusijos dalyviai – šio projekto oponentai - teigė, kad numatoma statybos vieta yra sukompromituota kitų šalia planuojamos statyti jėgainės veikiančių objektų, todėl kyla žmonių pasipriešinimas bet kokiam naujam projektui. Buvo konstatuota, kad dažnai ir netgi šiame pasitarime pateikiami tikrovės neatitinkantys faktai. Dėl to buvo siūloma perskirstyti valstybės ir ES paramą atliekų tvarkymui, skiriant didesnes lėšas jų rūšiavimui. Taip pat siūlyta išnagrinėti kitas galimas vietas įmonės statybai – Kazokiškėse prie regioninio sąvartyno, Elektrėnuose arba Naujoje Vilnioje.

Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas yra pateikęs pastabas dėl įmonės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ir tikisi artimiausiu metu gauti pakoreguotą ataskaitą su pagrįstais atsakymais į pateiktus klausimus. Departamento direktorius R.Masilevičius informavo, kad pakoreguotą ataskaitą svarstys konkurso būdu parinkti nauji ekspertai Tuo tarpu įmonės statybos iniciatoriai nesutinka, kad ši ataskaita turėtų būti pradėta nagrinėti nuo pradinės stadijos. Jų nuomone, alternatyvios vietos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje buvo nagrinėjamos. Iniciatorių nuomone, jėgainė, naudojanti komunalines atliekas, gali būti statoma tik ten, kur galima panaudoti proceso metu pagamintą šilumą ir elektros energiją, todėl netinka kitos siūlomos vietos, kurios nesujungtos šiluminiais tinklais su Vilniumi. Atsisakant naudoti šiluminę energiją, reikėtų ženkliai didinti atliekų tvarkymo kainą.

Apibendrindamas diskusijos dalyvių mintis, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas pasakė, kad niekas neabejoja šio objekto reikalingumu, klausimai kyla tik dėl jo galimos statybos vietos, kuri susijusi su visuomenės nuogąstavimais dėl galimo poveikio žmonių sveikatai. Šiuo metu visuomenė vadovaujasi įvairiais gandais tiek dėl milžiniškų lėšų poreikio įmonės statybai, tiek dėl galimos oro taršos. Artimiausiu metu turėtų būti atsakyta į šiuos klausimus ir priimtas vienoks ar kitoks sprendimas. Sprendimo nepriėmimas tik gilina problemą, kurią vis tiek reikės spręsti. Neabejotina, kad čia būtina vadovautis posakiu “Devynis kartus matuok – dešimtą kirpk”.

Rasa Matusevičiūtė
Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja tel. 239 6190