Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2009 metų birželio 3 dieną surengė išplėstinį pasitarimą komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo klausimais, kurio tema „Kada nustosime vežti komunalines atliekas į sąvartynus?“.

Į pasitarimą atvyko virš 80 dalyvių: Seimo nariai iš Aplinkos apsaugos ir kitų komitetų, savivaldybių merai, apskričių, ministerijų, Konkurencijos tarybos, atliekų tvarkytojų (surinkėjų, rūšiuotojų, perdirbėjų), visuomenės atstovai.

Įžanginiame pranešime Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas pateikė informaciją apie dabartinę nepatenkinamą atliekų tvarkymo situaciją, kai apie 90 proc. visų susidariusių komunalinių atliekų patenka į sąvartynus. Tai yra blogiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje. Pasak jo, naujieji už ES lėšas pastatyti regioniniai sąvartynai labai greitai užsipildys, daugiau pinigų gauti nebus galimybės, todėl reikėtų iš esmės ir skubiai pagerinti esamą padėtį. J.Šimėnas paprašė visų diskusijos dalyvių atsakyti į klausimą, suformuluotą pasitarimo pavadinime: „Kada nustosime vežti komunalines atliekas į sąvartynus?“ ir siūlyti problemos sprendimo variantus.

Aplinkos ministerijos Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vedėja Ingrida Kavaliauskienė informavo pasitarimo dalyvius apie ministerijos sudarytos darbo grupės veiklą, kurios rezultatas – parengtos trijų įstatymų pataisos, kurios šiuo metu derinamos su institucijomis ir rudeniop turėtų pasiekti Seimą. Jose numatyta griežtinti atliekų tvarkymo sistemos kontrolę, įpareigoti pardavėjus surinkti išleistą apyvarton pakuotę, įsteigti žinybinį pakuočių registrą. Numatoma atsisakyti šiuo metu galiojančios ydingos prekybos pažymomis už sutvarkytas atliekas sistemos, kuri neskatina gamintojų ir importuotojų realiai tvarkyti atliekas.

Regioninių atliekų tvarkymo centrų vardu kalbėjęs Algirdas Reipas išsakė mintį, kad sąvartynai neturi jokios ateities, yra „vakarykščia diena“, todėl kad konteinerinė sistema negali sumažinti atliekų, patenkančių į sąvartynus, srautų. Tačiau, jo nuomone, vis tiek reikia išnaudoti infrastruktūrą, į kurią valstybė investavo pakankamai daug lėšų ir ją tobulinti. Diskutuojamas mechaninis biologinis rūšiavimas nesumažins į sąvartyną vežamų atliekų kiekio, nes iš gautų biologiškai skaidžių atliekų neįmanoma pagaminti kokybiško komposto. Kaip rodo kitų šalių patirtis, toks kompostas turi siauras panaudojimo galimybes ir dažniausiai grąžinamas į sąvartyną. A.Reipo nuomone, būtina diegti pirminį rūšiavimą, kad biologiškai skaidžios atliekos būtų atskirtos jų susidarymo vietoje. Iš kitų, perdirbimui netinkamų atliekų geriausia būtų gaminti energiją.

Antrinių žaliavų perdirbėjų asociacijos vardu kalbėjęs Arvydas Avulis kritikavo Aplinkos ministeriją, kuri nustatė tokią tvarką, kad už antrinių žaliavų eksportą suteikiamos subsidijos, taip apsunkinant vietiniams atliekų perdirbėjams apsirūpinimą žaliavomis.

Lietuvos Komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos atstovas Algimantas Bakas siūlė savo sprendimų variantus: atskirai rinkti biologiškai skaidžias ir stambiagabarites atliekas, įvesti sąvartyno mokestį, tobulinti regioninių atliekų tvarkymo centrų valdymą, Aplinkos ministerijos ir savivaldybių bendradarbiavimą. Jo nuomone, būtina parengti naujas strategiškai parengtas Atliekų tvarkymo įstatymo ir Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano redakcijas.

Diskusijos metu nuskambėjo pasiūlymų įvesti ekologinį mokestį, numatyti griežtesnę atsakomybę už šiukšlinimą pamiškėse, neleisti savivaldybių taryboms nustatinėti atliekų tvarkymo kainų politiniais sumetimais ir kt.

Savo ruožtu Šiaulių, Klaipėdos, Druskininkų ir Panevėžio merai, dalyvavę pasitarime, prieštaravo šiai minčiai, nes teisės aktai šiuo metu priskiria atliekų tvarkymo veiklą savivaldybėms, todėl turėtų būti leista joms pačioms apsispręsti dėl kainų ir tvarkymo būdų. Jie taip pat pasisakė dėl atliekų panaudojimo energijai gaminti galimybių. Esamą atliekų tvarkymo padėtį jie įvertino neblogai, ypač savivaldybėse, kuriose įvesta rinkliava už atliekų tvarkymą. Jie sakė, kad reikia džiaugtis bent jau tuo, kad atliekos pasiekia sąvartynus.

Pasitarime dalyvavo ir kalbėjo Lietuvos Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Žaliųjų judėjimo, Lazdynų ir Gerosios Vilties bendruomenių atstovai.

Seimo narė Danutė Bekintienė paragino suinteresuotas šalis ir institucijas dar kartą apsvarstyti parinktos vietos Vilniaus kogeneracinei atliekas naudosiančiai jėgainei statyti tinkamumą. Tačiau ji sakė, kad ši diskusija buvo naudinga, nes visi ginčai atveda prie tiesos. Tą patį kartojo dauguma dalyvavusių diskusijoje, dėkodami už galimybę dalyvauti pasitarime ir išgirsti įvairias nuomones.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, apibendrindamas pasisakymus, pasakė, kad komitetas pasirengęs parodyti politinę valią ir daryti radikalius pertvarkymus, tobulinant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kad kuo daugiau atliekų būtų rūšiuojama ir perdirbama, įskaitant energijos gamybą. Dėl sąvartyno ir kitų naujų rinkliavų ar mokesčių įvedimo, jo nuomone, turėtų spręsti pačios savivaldybės. Šiuo metu gamintojai ir importuotojai moka mokestį už aplinkos teršimą, kurį tinkamai administruojant ir teisingai paskirstant finansinius srautus, galima būtų skirti lėšas toms sistemos grandims, kurioms tuo metu jos reikalingiausios. Jis paprašė Aplinkos ministerijos, savivaldybių ir atliekų tvarkytojų palaikymo, įgyvendinant esmines permainas atliekų tvarkymo sistemoje. Priešingu atveju po 10 metų reikės ieškoti vietų naujų sąvartynų statybai, kas yra nepaprastai sudėtinga ir brangu.

Rasa Matusevičiūtė

Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja