Seimo
valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė, vadovaujama Aplinkos apsaugos komiteto
pirmininko Jono Šimėno, rengia Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymą.
Darbo grupę sudaro visas frakcijas atstovaujantys Seimo nariai, vyriausybės
institucijų bei asocijuotų struktūrų atstovai, mokslininkai. Planuojama jau šių
metų gruodį Seime užregistruoti įstatymo projektą, kuris numatys visų
atsinaujinančių energijos šaltinių darnų vystymą, pagamintos energijos
naudojimą, reglamentuos Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų funkcijas,
pareigas ir atsakomybę.
Kadangi
šiuo metu šalyje dar nėra parengta išsami žaliąją energetiką reglamentuojanti
teisinė bazė, statydami naujus objektus investuotojai neretai susiduria su
kliūtimis. Pastaruoju metu padaugėjo straipsnių spaudoje ir kreipimųsi į
įvairias atsakingas institucijas dėl galimo vėjo jėgainių poveikio paukščių
migracijai ir žmonių sveikatai. Keli tokie raštai pasiekė ir Aplinkos apsaugos
komitetą.
Todėl
buvo nuspręsta darbo grupėje susipažinti su atsakingų ministerijų turima
informacija šiuo klausimu. Rugsėjo 16 dienos posėdyje pranešimus padarė Aplinkos
ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Salemonas
Paltanavičius ir Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento
vyr.specialistas Vaidotas Palionis.
Iš
pateiktos informacijos paaiškėjo, kad šiuo metu Lietuvoje nėra atlikti išsamūs
tyrimai apie galimą vėjo elektrinių poveikį paukščiams ir jų migracijai, o
danų, olandų, vokiečių mokslininkų modeliai, pasak S.Paltanavičiaus, mūsų valstybei
netinka. Nėra netgi vieningos mokslininkų nuomonės dėl galimos vėjo jėgainių žalos
paukščiams, tačiau ministerijos valdininkų teigimu, investuotojai bei teisės
aktų projektų rengėjai privalo derinti savo pozicijas su mokslininkais ir
užsakyti atitinkamus mokslinius tyrimus. Taip pat, jų manymu, būtina
įstatymiškai numatyti kompensavimą už gamtai ir ūkininkams galimai padarytą
žalą.
Dar
mažiau žinoma apie vėjo jėgainių poveikį žmonių sveikatai, nes tokie tyrimai
užsienyje dar tik pradedami atlikti, be to, tobulėjant energetikos įrenginiams,
šis galimas poveikis vis mažėja. V.Palionis pateikė įdomius švedų mokslininkų
atliktų apklausų rezultatus, iš kurių seka, kad ekonominę naudą iš vėjo jėgainių
turintys gyventojai praktiškai nesiskundžia jų poveikiu sveikatai. Taip pat jis
informavo apie Sveikatos apsaugos ministerijoje rengiamus teisės aktų
projektus, kuriais siekiama sumažinti akustinio triukšmo ribas prie gyvenamųjų
ir visuomeninės paskirties pastatų bei patikslinti prie vėjo jėgainių esančių sanitarinių
apsaugos zonų ribas.
Išklausę
informaciją, darbo grupės nariai rekomendavo ministerijoms nedelsiant parengti
strateginį poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimą, o rengiant
poįstatyminius aktus dėl sanitarinių zonų tokiems objektams, vadovautis
nuostata, kad saugus atstumas turėtų būti nustatomas pagal konkretaus statomo
objekto galingumą ir jam naudojamos žemės pobūdį.
Aplinkos
apsaugos komiteto patarėja Rasa Matusevičiūtė
Tel. 2396190, el.p. [email protected]
