2009 m. sausio 23 d. uždarame posėdyje Užsienio reikalų komitetas aptarė Europos Komisijos komunikatą dėl ES energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų plano ir Lietuvos poziciją dėl šio dokumento. Informaciją apie tai komiteto nariams pateikė Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas ir Užsienio reikalų ministerijos ES departamento direktorius Vidmantas Purlys. Komitetas patvirtintoje išvadoje išreiškė paramą komunikate išdėstytam ES energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planui, kuriame daugiausia dėmesio skiriama poreikiams sukurti infrastruktūras ir įvairinti energijos šaltinius, išorės santykių energetikos srityje plėtojimui, naftos ir dujų atsargoms ir reagavimo į krizes mechanizmams, energijos vartojimo efektyvumui ir geresniam ES vietos energijos išteklių panaudojimui. Komitetas ypatingai pabrėžė Baltijos valstybių infrastruktūrų sujungimo plano, kurio poreikis buvo oficialiai patvirtintas 2008 m. spalio 15-16 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje, svarbą, siekiant įveikti Baltijos valstybių energetinę izoliaciją ir sumažinti priklausomybę nuo vieno išorinio tiekėjo, taip pat pažymėjo energetijos politikos išorinės dimensijos stiprinimo poreikį. Komitetas taip pat pabrėžė energetinio saugumo aspekto svarbą ES derybose su Rusijos Federacija dėl naujo Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo. Šiame kontekste buvo aptarti ir Ukrainos- Rusijos konflikto dėl dujų tiekimo ir to padarinyje kilusios dujų krizės Europoje klausimai. Reaguodamas į Ukrainos – Rusijos konflikto dėl dujų akivaizdoje ir to sąlygotos dujų krizės Europoje metu viešosiose diskusijose pasirodžiusius pasisakymus, kuriuos galima vertinti kaip bandymus pasinaudoti dujų transportavimo Europos vartotojams per Ukrainos teritoriją problemomis kaip papildomu instrumentu siekiant pagrįsti prieštaringai vertinamo Šiaurės srovės dujotiekio būtinumą ir paspartinti šio projekto įgyvendinimo darbus, komitetas savo išvadoje pažymėjo, kad Šiaurės srovės dujotiekio projekto įgyvendinimas negali būti pradėtas įgyvendinti tol, kol nebus galutinai įvertintas jo poveikis Baltijos jūros ekologijai, taip pat kol nebus pilnai išdiskutuotos projekto pasekmės ir geopolitiniu bei nacionalinio saugumo požiūriu. Komitetas pakvietė Vyriausybės atstovus pabrėžti šiuos prioritetinius aspektus vykstančiose diskusijose ir nuolat informuoti komitetą apie diskusijų eigą ir rezultatus.

Komitetas išklausė Vidaus reikalų ministro informaciją iš neformalaus ES Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimo, vykusio 2009 m. sausio 15-16 d. Prahoje. Apie tai Komiteto narius informavo Vidaus reikalų ministerijos Tarptautinių ryšių ir ES departamento direktorius Olegas Skinderskis.

Komitetas taip pat svarstė Lietuvos Respublikos pozicijas, vykstant į ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos posėdį 2009 m. sausio 26-27 d. Briuselyje bei į vykstant į ES ministrų, atsakingų už vystomąjį bendradarbiavimą, neformalų susitikimą 2009 m. sausio 29-30 d. Prahoje. Pozicijas pristatė Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis bei Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamento Vystomojo bendradarbiavimo politikos ir planavimo skyriaus vedėjas Jonas Skardinskas. Nutarta bendru sutarimu pritarti pateiktoms pozicijoms.

Komitetas, paskirtas pagrindiniu, svarstė Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 1 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-218. Šio Įstatymo projekto tikslas – perkelti Europos Sąjungos teisės aktų numatytą nuostatą dėl Lietuvoje renkamų narių į Europos Parlamentą skaičiaus į nacionalinę teisę. Galiojančiame įstatyme yra nurodoma, kad pagal Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą Sutarties Stojimo aktą Lietuvoje yra renkama 13 Europos Parlamento narių. Ši nuostata neteko galios dėl Rumunijos ir Bulgarijos įstojimo į Europos Sąjungą 2007 metais. Dėl naujų valstybių narių įstojimo pasikeitė Lietuvoje renkamų atstovų į Europos Parlamentą skaičius. Pagal Nicos sutartį ES narėmis tapus 27 valstybėms Lietuvoje bus renkami ne 13, o 12 Europos Parlamento narių. Po svarstymo buvo nutarta pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

Komitetas, paskirtas pagrindiniu, svarstė Įstatymo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo ratifikavimo projektą Nr. XIP-231 bei Įstatymo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo ratifikavimo projektą Nr. XIP-232. Susitarimuose liberalizuojamos įsisteigimo, einamųjų mokėjimų ir kapitalo judėjimo sąlygos, sudaromos palankesnės galimybės abipusėms investicijoms ir jų apsaugai. Tačiau svarbiausia yra tai, kad minimos valstybės įsipareigoja laipsniškai panaikinti muitus ES kilmės produktų importui ir taip sudaromos sąlygos plėsti ES kilmės produktų eksportą. Be to, Susitarimuose numatyta per 5 metus įsteigti laisvosios prekybos zoną. Po svarstymo buvo nutarta pritarti iniciatorių pateiktiems įstatymų projektams.

Gintaras Ūsaitis

URK biuro patarėjas tel. 2396797