2009 m. balandžio 15 d. Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-496. Užsienio reikalų ministerijos poziciją Komiteto nariams pristatė Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Komitetas pasiūlė asignavimus išlaidoms, numatytus Užsienio reikalų ministerijai valstybės biudžeto projekte padidinti nuo 186 iki 194 mln. litų. Tai yra būtina, norint užtikrinti efektyvią ministerijos veiklą, kuri yra esminė rengiantis artėjantiems Lietuvos pirmininkavimams Baltijos jūros valstybių tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Europos Sąjungai.

Komitetas, paskirtas pagrindiniu, svarstė Seimo pareiškimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Rusijos Federacijos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų sankirtos Baltijos jūroje“ projektą Nr. XIP-250 bei Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Rusijos Federacijos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų sankirtos Baltijos jūroje ratifikavimo projektą Nr. XIP-251. Su šias projektais Komiteto narius supažindino Užsienio reikalų viceministras Šarūnas Adomavičius. Teikiama ratifikuoti tarptautine sutartimi Šalys nustato jų išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų sankirtos padėtį. Šiuo susitarimu baigiama delimituoti Rusijos ir Lietuvos jūros siena, taip pat nustatomas taškas, nuo kurio bus delimituojama Lietuvos ir Švedijos išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo riba. Prie įstatymo projekto pridedamas atskiro Seimo pareiškimo projektas. Pareiškime sakoma, kad teikiamame ratifikuoti susitarime minima 1988 m. Švedijos ir TSRS sutartis nesukelia Lietuvai jokių teisinių pasekmių, tačiau Lietuva pasirengusi sudaryti atskirą sutartį su Švedija dėl ekonominių zonų atribojimo pagal esamas Švedijos ekonominės zonos ribų koordinates. Komitetas nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam pareiškimo projektui, taip pat pagal komiteto pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui. Be to, nuspręsta siūlyti Seimui, vadovaujantis Konstitucijos 105 straipsnio pirmąja dalimi, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10 straipsnio 2 daliai bei 138 straipsnio 1 dalies 1 punktui.

Gintaras Ūsaitis

URK biuro patarėjas tel. 239 6797