2009 m. gegužės 4 d. Užsienio reikalų komitetas, minėdamas penktąsias Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą metines, organizavo tradicinį išvažiuojamąjį posėdį Istorinėje Prezidentūroje Kaune. Posėdžio metu kartu su Lietuvoje reziduojančiais užsienio šalių ambasadoriais buvo diskutuojama apie totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimą.

Komiteto pirmininkas Audronius Ažubalis įžanginėje kalboje prisiminė, kad praeitais metais analogiškame posėdyje buvo diskutuojama apie Europos kaimynystės politiką Rytų kaimynių atžvilgiu, o dabar šios diskusijos virto realiais veiksmais – po kelių dienų bus pradėta oficialiai įgyvendinti Rytų Partnerystės programa. Audronius Ažubalis taip pat pažymėjo, kad šiandien bus kalbama apie tai, ką turime padaryti patys, ES viduje, kad pasiektume bendrą supratimą apie totalitarinius režimus ir jų nusikaltimus. ES pakankamai sėkmingai naikina ekonominius skirtumus, tačiau žymiai sunkiau sekasi pasiekti bendrą istorinės praeities vertinimą. Svarbu ne tik atminti tai, kas įvyko, bet ir susitaikyti su ta patirtimi. “Tikra visos ES vienybė bus galima tik tada, kai pasieksime bendrą požiūrį į savo istoriją, pripažinsime nacizmą, stalinizmą ir fašistinius bei komunistinius režimus skaudžia savo bendros praeities dalimi, sąžiningai ir išsamiai apie tai kalbėsime ir vieni su kitais, ir su plačiąja visuomene, skatinsime platesnį jos suvokimą”, sakė A. Ažubalis.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egidijus Aleksandravičius pažymėjo, kad be Vokietijos pastangų nebūtų buvę įmanoma įvertinti ir pasmerkti nacių įvykdytų nusikaltimų. Lietuva irgi stengiasi pripažinti savo praeities klaidas, todėl svarbu visoms šalims ir jų visuomenėms susitaikyti su istorija, pripažįstant savo kaltes. Prof. E. Aleksandravičius atkreipė dėmesį į tai, kad tarp skirtingų šalių mokslininkų akademiniame lygyje yra bendras totalitarinių režimų nusikaltimų supratimas ir vertinimas, tačiau politiniame lygyje išryškėja skirtumai, visuomenių vertinimai taip pat skiriasi. Kaltės pripažinimas ir atvira diskusija apie blogiausius istorijos puslapius yra būtini žingsniai. Prof. E. Aleksandravičius taip pat teigė, kad nereikia diskusijų apie totalitarinių režimų nusikaltimus palikti tik mokslininkams, šiuos klausimus reikia kelti ir politiniame lygyje.

Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis pristatė šiuo metu ES vykstančio proceso, siekiant įvertinti totalitarinių režimų nusikaltimus, eigą, dabartinę situaciją bei perspektyvas. Ž. Pavilionis palankiai įvertino priimtą Pamatinį sprendimą dėl rasizmo ir ksenofobijos bei prie šio sprendimo pridėtą ES Tarybos deklaraciją, kurioje pasmerkiami visų totalitarinių režimų vykdyti nusikaltimai. Ž. Pavilionis išreiškė nuomonę, kad Rytų Partnerystės programa nebus sėkminga, jeigu nebus pasiektas bendras supratimas apie komunistinio režimo vykdytus nusikaltimus. Konstruktyvūs santykiai su Rusija taip pat bus sunkiai įmanomi, jeigu nebus remiamasi tais pačiais principais. Ž. Pavilionis taip pat teigė, kad Rusija ir jos piliečiai labiausiai nukentėjo nuo komunistinio režimo, todėl turėtų būti labiausiai suinteresuota įvertinti ir pasmerkti šio režimo įvykdytus nusikaltimus.

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas pažymėjo, kad ES pamatas yra vertybės. R. Račinskas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ES yra bendras supratimas ir įvertinimas nacių režimo atžvilgiu, o sovietų režimo atžvilgiu yra sutarimas tarp istorikų, teisininkų ir kitų profesionalų. Buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad Europos Žmogaus Teisų Teismas savo sprendimuose yra pažymėjęs, kad vadinamieji Niunbergo principai gali būti taikomi ne tik nacių, bet ir sovietų režimo atžvilgiu. Kaip dvigubų standartų taikymo pavyzdį R. Račinskas pateikė situaciją, kada Irano Prezidentui nepriimtinai pasisakant apie holokaustą tarptautinė bendruomenė reaguoja staigiai ir pakankamai vieningai, kai tuo tarpu V. Putinui atvirai neigiant Baltijos šalių okupaciją tarptautinė bendruomenė tyli. R. Račinskas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad europiečiai dažniausiai yra įsitikinę, kad nacistinė Vokietija sukėlė II-ąjį Pasaulinį Karą, užmiršdami tai, kad karas prasidėjo nacistinei Vokietijai sudarius sąjungą su komunistine Sovietų Sąjunga ir Molotovo – Ribentropo paktu pasidalinus Europą. Buvo pažymėta ir tai, kad nacistinis režimas buvo paremtas biologine utopija, o komunistinis – socialine utopija, todėl šių režimų nusikaltimai buvo įvykdyti prieš skirtingas visuomenes grupes.

Pirmieji svarbūs žingsniai totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo procese ES lygiu jau buvo žengti diskusijose dėl Pamatinio sprendimo dėl rasizmo ir ksenofobijos, kuomet Lietuvos ir kitų bendraminčių pastangomis prie šio sprendimo buvo pridėta Tarybos deklaracija, kurioje pasmerkiami visų totalitarinių režimų vykdyti nusikaltimai. Taip pat 2008 m. Slovėnijos pirmininkavimo metu įvyko pirmieji vieši klausymai šia tema, ES pirmininkaujanti Čekija toliau tęsė šią iniciatyvą ir surengė antruosius klausymu šių metų kovo 18 d., tikimasi, kad ir pirmininkavimą ES šių metų antrąjį pusmetį perimsianti Švedija savo pirmininkavimo metu svariai prisidės prie šio svarbaus proceso eigos.