2009 m. gegužės 27 d. Užsienio reikalų komitetas uždarame posėdyje išklausė informaciją po ES – Rusijos Viršūnių susitikimo, vykusio 2009 m. gegužės 21 – 22 d. Chabarovske. Apie tai Komiteto narius informavo Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Evaldas Ignatavičius.

Komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Pilietybės įstatymo projektą Nr. XIP–353. Įstatymo projektą Komiteto nariams pristatė Respublikos Prezidento patarėja, Teisės departamento vadovė Aušra Rauličkytė. Įstatymo projekte patikslinamos teisinės sąvokos, susijusios su pilietybės santykių reguliavimu, įtvirtinami pagrindiniai pilietybės principai, aiškiau apibrėžiami Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindai, sąlygos bei tvarka, taip pat aiškiau nurodomi atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Komitetas po svarstymo nusprendė pritarti pateiktam projektui iš dalies ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Komiteto pasiūlymus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Teisės instituto ir Vidaus reikalų ministerijos pastabas, kurioms pritarė Komitetas. Pagal Komiteto teikiamus siūlymus, teisę į dvigubą pilietybę turėtų tie asmenys, kurie kitos valstybės pilietybę įgijo ne savo valia ir dėl to prarado Lietuvos pilietybę. Tai reiškia, kad ateityje, įgydami kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraras vaikai, kurie kitos valstybės ir Lietuvos pilietybę įgyja gimdami (jie nuo 18 iki 21 metų turėtų apsispręsti, kurios valstybės pilietybę pasilieka), taip pat asmenys, kitos valstybės pilietybę įgiję sudarydami santuoką (jie per 3 metus nuo santuokos sudarymo turėtų apsispręsti, kurios valstybės pilietybę pasilieka). Teisė į dvigubą pilietybę taip pat būtų garantuojama tremtiniams, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams, asmenims, Lietuvos pilietybę gavusiems išimties tvarka, taip pat turintiems pabėgėlio statusą Lietuvoje. Komitetas taip pat pasiūlė atsisakyti projekte siūlomo įtvirtinti atskiro lietuvių kilmės asmenų statuso, nes iš projekto nuostatų nėra aišku, koks statusas yra siūlomas, be to, Komiteto nuomone, toks statusas neturėtų būti reglamentuotas Pilietybės įstatyme. Tačiau Komitetas sutiko, kad visiems lietuvių kilmės asmenims Lietuvos pilietybė galėtų būti suteikiama supaprastinta tvarka, netaikant įprastų natūralizacijos sąlygų tokių, kaip 10 metų nuolatinis gyvenimas Lietuvoje, lietuvių kalbos, Konstitucijos egzaminai.

Užsienio reikalų komitetas svarstė Lietuvos poziciją dėl Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo 2008 metais: bendrąją ataskaitą ir šalių partnerių pažangos ataskaitas, kurią komiteto nariams pristatė URM Politikos direktorius Eitvydas Bajarūnas. Europos Komisijos komunikate dėl kaimynystės politikos įgyvendinimo pabrėžiama, kad santykiai su ES kaimynėmis 2008 m. toliau stiprėjo, nepaisant sudėtingų aplinkybių (finansų krizė, Rusijos - Gruzijos konfliktas, Izraelio intervencija į Gazą). Konstatuota, kad pažanga padaryta glaudesnių politinių ryšių, aktyvesnio prekybos plėtojimo, mokesčių ir verslo aplinkos gerinimo, bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, taip pat skatinant jaunimo mobilumą. Įvardytos ir problemiškos sritys, kuriose reikia tęsti reformas: būtinos tolesnės politinės reformos, daugiau pažangos gero valdymo srityje ir užtikrinant žmogaus teises. Komunikate paminėta ir 2009 m. gegužės 7 d. Prahoje įsteigta Rytų partnerystė, kaip svarbus ES ryšių su Rytų kaimynėmis stiprinimo instrumentas. Komitetas patvirtino išvadą, kurioje sveikina šalių partnerių pažangą, tačiau pabrėžia būtinybę ir toliau vykdyti reikalingas reformas. Taip pat pabrėžiama Rytų partnerystės projekto efektyvaus įgyvendinimo svarba, raginama užtikrinti reikiamą finansavimą šio projekto rėmuose numatytoms iniciatyvoms įgyvendinti ir kuo greičiau imtis praktinių žingsnių. Komitetas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad „įšaldyti konfliktai“ trukdo visokeriopai plėtoti Europos kaimynystės politiką ir pabrėžė aktyvesnių ES veiksmų siekiant juo spręsti poreikį.

Gintaras Ūsaitis

URK biuro patarėjas tel. 239 6797