2009 m. spalio 9 d. uždarame posėdyje Užsienio reikalų komitetas išklausė Krašto apsaugos viceministro Vytauto Umbraso informaciją po neformalaus ES Gynybos ministrų susitikimo, vykusio 2009 m. rugsėjo 28-29 d. Gioteborge.

Komitetas taip pat išklausė Vidaus reikalų ministro ataskaitą po ES Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdžio 2009 m. rugsėjo 21–22 d. Briuselyje. Ataskaitą Komiteto nariams pristatė Vidaus reikalų ministerijos Tarptautinių ryšių ir Europos Sąjungos departamento direktoriaus pavaduotoja Renata Mačiulaitytė.

Užsienio reikalų komitetas svarstė parlamentinio bendradarbiavimo plėtros klausimus Europos Sąjungos Rytų partnerystės iniciatyvos rėmuose. 2009 m. gegužės 7 d. patvirtinta Rytų partnerystės iniciatyva nustato išsamią ES strategiją rytinės kaimynystės valstybių - Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos atžvilgiu. Numatoma plėtoti ES valstybių narių bendradarbiavimą su šiomis valstybėmis ne tik vyriausybiniame, bet ir parlamentiniame lygmenyje įsteigiant parlamentinio bendradarbiavimo forumą - Rytų partnerystės parlamentinę asamblėją. Tokia bendra institucija jau veikia ES valstybių bendradarbiavimo su pietinėmis kaimynėmis rėmuose - ES-Viduržemio jūros valstybių parlamentinė asamblėja. Užsienio reikalų komitetas laikosi nuomonės, kad Rytų partnerystės parlamentinė asamblėja turėtų būti kuriama pasinaudojant ES-Viduržemio jūros valstybių parlamentinės asamblėjos modeliu ir jos veiklos patirtimi, o asamblėjos veikloje lygiaverčiais pagrindais turėtų dalyvauti visų ES valstybių narių ir Rytų partnerystės šalių nacionaliniai parlamentai bei Europos Parlamentas. Tai padėtų užtikrinti geresnę sąveiką tarp nacionalinių vyriausybių ir parlamentų, skatintų parlamentinę diplomatiją, bendrų pasiūlymų ir rekomendacijų teikimą vyriausybėms, tuo būdų užtikrinant efektyvesnę parlamentinę kontrolę, sudarytų galimybę Rytų kaimynėms perteikti demokratinių reformų patirtį ir paramą euroatlantinės integracijos kelyje.

Komitetas, paskirtas pagrindiniu, svarstė Konsulinio statuto 25 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1067, Konsulinio mokesčio įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1068 ir Konsulinio statuto 4, 20, 25, 30, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-366. Priėmus teikiamus Konsulinio statuto pakeitimus pagerėtų konsulinių paslaugų teikimas Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems užsienio valstybėse (sutrumpėtų pasų išdavimo ir keitimo, gyvenamosios vietos deklaravimo terminai piliečiams, gyvenantiems užsienio valstybėse), sumažėtų administracinė našta, būtų užtikrintas efektyvesnis konsulinės pagalbos teikimas, numatyta paprastesnė asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo tvarka bei atsisakyta reikalavimo legalizuoti Lietuvoje reziduojančių užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų išduotus dokumentus. Teikiamame Konsulinio mokesčio įstatymo projekte numatyta, kad Konsulinis mokestis imamas už paso išdavimą ir nustatytos konsulinio mokesčio už paso išdavimą, keitimą arba dokumentų dėl paso išdavimo ir keitimo priėmimą ir perdavimą lengvatos atskiroms asmenų grupėms. Šiuos projektus Komiteto nariams pristatė Užsienio reikalų viceministras Šarūnas Adomavičius. Po svarstymo buvo nuspręsta pritarti Komiteto patobulintiems įstatymų projektams.

Gintaras Ūsaitis

URK biuro patarėjas tel. 239 6797