LR Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Audronius Ažubalis 2009 m. spalio 20-21 dienomis dalyvauja ES pirmininkaujančios Švedijos organizuotame komitetų pirmininkų susitikime, kur aptariamas parlamentinis bendradarbiavimas su Europos Rytų kaimynystės šalimis ir Rytų partnerystės parlamentinės asamblėjos steigimas. Sutikime atstovaujami 27 ES valstybių narių, 6 Rytų partnerystės valstybių (Armėnija, Azerbaidžnanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina) dalyvių nacionaliniai parlamentai, dalyvauja Europos Parlamento nariai.

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas diskusijose iškėlė klausimą dėl Baltarusijos parlamento atstovų dalyvavimo vienodomis teisėmis su demokratiškai išrinktų Rytų kaimynystės valstybių parlamentų atstovais. „Esu nustebęs ir susirūpinęs, kad šiame susitikime nematau Baltarusijos opozicijos atstovų, kurie visada pasisakė už esmines vertybes, kuriomis tiki ir vadovaujasi visa Europos Sąjunga - tai ir demokratijos plėtra, dėmesys žmogaus teisėms, pagarba saviraiškos laisvei. Suprantama, kad mes visi pozityviai žiūrime į beprasidedantį šiltesnį ir aktyvesnį ES ir Baltarusijos dialogą vyriausybiniame lygmenyje, tačiau kalbėdami apie parlamentinį bendradarbiavimą turime atsiminti, kad pagal ESBO išvadas, 2008 m. rudenį vykę Baltarusijos parlamento rinkimai, kaip ir ankstesni parlamento ir prezidento rinkimai, buvo pripažinti neatitinkančiais demokratijos standartų. Turime su visu rimtumu ir atsakomybe diskutuoti šį klausimą ir atrasti tinkamą Baltarusijos dalyvavimo modelį bendrose veiklose su ES valstybių ir Rytų kaimynystės šalių demokratiškai išrinktais parlamentais. Bet kokiu atveju Baltarusijos dalyvavimas parlamentinėje Rytų partnerystės veikloje neįsivaizduojamas be demokratinės opozicijos atstovavimo“ – teigė Audronius Ažubalis. Jis taip pat pristatė Lietuvos pasiūlymus dėl Rytų partnerystės parlamentinės asamblėjos kūrimo. „Aktyvus parlamentinis lygmuo Rytų partnerystės programoje ypač svariai prisidėtų prie visos šios programos sėkmės ir pozityvių rezultatų. Todėl būtina užtikrinti, kad Rytų Asamblėjos parlamentinės asamblėjos veikloje dalyvautų ES valstybių narių nacionalinių parlamentų atstovai, kad tai netaptų vien Europos Parlamento ir Rytų kaimynystės valstybių projektu. Naujosios ES narės, o ypač Baltijos valstybės, turi turtingą demokratinių reformų patirtį, kurią ir galėtų perduoti ES Rytų kaimynėms pasinaudojant Rytų partnerystės parlamentinės asamblėjos teikiamomis galimybėmis“ – teigė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.

Gintaras Ūsaitis

URK biuro patarėjas tel. 239 6797