2011 m. vasario 28 d. pranešimas VIR
Šie žodžiai nuskambėjo Seimo narės Astos Baukutės kartu su mišria Seimo narių grupe surengtoje diskusijoje Palikti tėvų vaikai: kaip išvengti, sustabdyti, padėti?.
Praėjusių metų spalį laukdamasi ketvirtos atžalos A. Baukutė buvo pakviesta tarti sveikinimo žodį Kauno klinikose vykusioje konferencijoje Palikti tėvų vaikai biopsichosocialinė problema. Sprendimo būdai. Vaikų tema Seimo narei ypač jautri, tad ši konferencija ją įkvėpė ir paskatino surengti diskusiją.
Diskusijoje dalyvavusio iš Jungtinės Karalystės atvykusio socialinio darbo profesoriaus Andrew Bilson pranešimas abejingų nepaliko Lietuvos padėtis paliktų vaikų atžvilgiu tarptautiniu mastu išties liūdna. Remiantis UNICEF duomenimis, Lietuva iš 24 šalių 2008 m. pabaigoje buvo antra pagal vaikų skaičių institucijose mūsų šalį šioje srityje lenkia tik Kazachstanas. Nurodytu laikotarpiu Lietuva buvo vienintelė, kur užsieniečiai įvaikino daugiau vaikų negu šalies piliečiai. Esant tokiems gėdingiems rodikliams, reikėtų atsižvelgti į tai, kad vaikus, jų vystymąsi labai stipriai paveikia globos institucijos tai sumažina intelekto koeficientą, tokie vaikai turi daugiau emocinių problemų, be to, atkreiptinas dėmesys, jog didelė dalis kalinių globos įstaigose išaugę žmonės. Dauguma jų nesusiranda darbo, patiria socialinę atskirtį, tampa narkomanais, prostitutėmis ir pan., o valstybei tokių žmonių išlaikymas brangiai atsieina.
Diskusijoje dalyvavęs teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius išreiškė gan griežtą ir kritišką požiūrį į šeimos klausimus valstybėje, akcentuodamas, jog ir gyvybės langeliai galėjo atsirasti seniai, tačiau visi sakė, kad tą padaryti trukdo Civilinis kodeksas, o reikėjo tik jį atidžiau pavartyti.
Viceministras taip pat išreiškė nusivylimą, jog iš kandidatų į savivaldybių tarybas neteko net išgirsti pažadų, jog jų savivaldybėje bus siekiama geriausiai užtikrinti vaiko teisių apsaugą. Reaguodama į išsakytą mintį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Daina Urbonaitienė pabrėžė, kad vaikai, mamos yra visų pirma savivaldybės bendruomenės gyventojai ir iškėlė klausimą, kodėl savivalda niekaip neprisideda prie socialinio darbo su rizikos šeimomis, prie globėjų, įtėvių, juk už vaiko globą didžiąją dalį moka savivaldybės iš savo lėšų. Ši situacija, pasak D. Urbonaitienės, atspindi savivaldybių lėšų netaupymą, kadangi po decentralizacijos vaikų globos įstaigose dar padaugėjo, o turėtų būti ieškoma prevencinių formų.
Psichologės-psichoterapeutės Romos Jusienės teigimu, visų pirma turėtų būti gerokai daugiau dirbama su biologiniais tėvais, kad vaikai būtų grąžinti į šeimą. Visi dalyviai sutartinai pabrėžė, jog šeima valstybėje turėtų būti prioritetas, visgi A. Baukutė akcentavo, jog labai trūksta dėmesio šeimai žiniasklaidoje, ypač televizijoje, kadangi beveik nėra laidų, kuriose būtų prioritetizuojama, propaguojama motinystė, tėvystė, kuriose dalyvautų šeimos, būtų kalbama apie vaikus.
Dalyviai pastebėjo, kad nemaža problema įvaikinimo srityje yra ilgi įvairių procesų terminai, taip pat biurokratinės procedūros, kurios, kaip teigė teisingumo viceministras, turi atitikti sveiko proto kriterijus. Diskusijoje buvo nuspręsta, kad reikalingos pataisos Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse, Globos organizavimo nuostatuose ir kituose teisės aktuose. Diskusijos dalyviai artimiausiu metu pagal kompetencijos galimybes ketina pateikti pasiūlymus. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė užsiminė, jog pluoštą pasiūlymų ketina pateikti Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijai parengti, kuriai priklauso nemažai diskusijos dalyvių, tarp jų ir Seimo narės A. Baukutė ir Rima Baškienė.
Neliko neaptarta ir socialinių darbuotojų problema sveikatos priežiūros įstaigose. Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė Eglė Markūnienė atkreipė dėmesį, jog ligoninėse apskritai nesukuriama etatų socialiniams darbuotojams, nors jie yra būtini, kadangi gimdymo namuose tik jų pagalba gali būti išspręstos krizinio nėštumo problemos. Jeigu tam būtų užkertamas kelias dar nėštumo metu, tuomet ir gyvybės langeliuose neatsirastų nė vieno kūdikio ir apskritai jų nebūtų paliekama.
VšĮ Vaiko ir tėvų centro Aš ir mes socialinė darbuotoja Kristina Vilytė, tiesiogiai dirbanti su esamais ir galimais įtėviais bei globėjais, pasiūlė kurti kompleksinės visapusiškos pagalbos įtėviams ir globėjams sistemą, kur būtų aiškiai apibrėžtos konkrečios pagalbos paslaugos. Jos teigimu, jeigu žinotų, kokios pagalbos gali tikėtis įsivaikinus, gal daugiau įsivaikintų ir vyresnio amžiaus, ir sveikatos sutrikimų turinčių vaikų.
Diskusijos pabaigoje A. Baukutę už iniciatyvą surengti šią diskusiją pagyrusi ir už tai padėkojusi R. Baškienė pripažino, kad svarbiausia visgi yra atsakomybė, kurią būtina diegti nuo vaikystės, kad paliekamų vaikų apskritai nebūtų, o vaikų globos įstaigose esančių vaikų tėvus, pasak Seimo narės, būtina pripažinti valstybės skolininkais. Ji išreiškė norą kuo greičiau kreiptis į Seimo pirmininkę ir savo iškeltą idėją įgyvendinti sukūrus darbo grupę.
Diskusijos iniciatorė A. Baukutė, suprasdama šeimos klausimų valstybėje svarbą, anksčiau kreipėsi į Seimo Pirmininkę su prašymu panaikinti Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisiją ir vietoje jos sudaryti nuolat veikiančią Šeimos komisiją. Padėkojusi visiems už tokį aktyvų dalyvavimą diskusijoje, Seimo narė pabrėžė, kad sprendžiant problemas reikia visų pirma pakeisti požiūrį, o tai, svarbiausia, nieko nekainuoja.
Seimo narės Astos Baukutės padėjėja Aurelija Peleckaitė,
Tel. 8 5 239 6675
