2011 m. birželio 6 d. pranešimas VIR
Birželio 7 dieną Vilniaus 3-iajame apylinkės teisme bus nagrinėjama byla dėl man pareikštos partinės nuobaudos už balsavimus Seimo plenariniuose posėdžiuose panaikinimo. Teismo prašiau pripažinti negaliojančiu Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo 2011 m. sausio 17 dienos sprendimą skirti man papeikimą.
Į teismą kreipiausi 2011 m. sausio 25 dieną abejodamas man pareikštos partinės nuobaudos pagrįstumu. LSDP prezidiumas papeikimą man pareiškė dėl dviejų balsavimų, vienu atveju, kai nepalaikiau Seimo LSDP frakcijos sprendimo inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus, kitu atveju nepalaikiau jos siekio įvesti progresinius mokesčius ir iki 33 procentų padidinti gyventojų pajamų mokestį asmenims, kurių mėnesinis atlyginimas viršija 3125 Lt.
Mano nuomone, ši nuobauda man buvo skirta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Seimo Statutą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 str. nustato kad: „Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų“, o 62 šios Konstitucijos straipsnis nustato: „Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas“. Toks perskiojimas dėl įsitikinimų ir balsavimo prasilenkia ir su Seimo statuto 22 straipsniu, kuriame nurodoma, kad: „Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t. y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas…“ bei su šio Seimo Statuto 38 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta kad: „Frakcijos pačios nustato darbo tvarką, neprieštaraujančią šiam statutui“. Tai reiškia, kad politinės partijos negali riboti Seimo nario teisės balsuoti, kalbėti ir elgtis pagal savo įsitikinimus ir sąžinę.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 1993-11-26 nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina laisvą Seimo nario mandatą, kurio esmė – Tautos atstovo laisvė įgyvendinti jam suteiktas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais. Šiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „Nors frakcijos dažniausiai sudaromos pagal parlamento narių partinę priklausomybę, tačiau svarbiausia jų paskirtis yra užtikrinti parlamento darbingumą, efektyvų jo funkcionavimą“.
Tokia praktika taikoma Seimo Lietuvos socialdemokratų frakcijoje. Neteko girdėti, kad kitos politinės partijos, siekdamos savo siaurų partinių interesų, per Seimo frakcijas ribotų Seimo narių teisę pagal sąžinę ir įsitikinimus reikšti savo valią, balsuojant Seime teisės aktų svarstymo bei priėmimo procedūrose.
Seimo narys dr. Jonas Jagminas, 8 5 239 6005
