2011 m. birželio 15 d. pranešimas VIR
Šiandien Seimo Žmogaus teisių komitete vyko diskusija dėl nekaltumo prezumpcijos principo laikymosi.
Diskusijos iniciatoriaus Seimo nario Evaldo Lementausko teigimu, Lietuvoje tapo norma, kad tik pradėjus ikiteisminį baudžiamosios bylos tyrimą, informacija apie tai paskleidžiama visuomenei.
Išskirčiau tris, nekaltumo prezumpciją ignoruojančias šalis, kurios vėliau, savo įtakos dėka, formuoja išankstinę, dažnai sąmoningai klaidingą, nuomonę. Tai pareigūnai, tiriantys bylas, žiniasklaidos atstovai, tarpusavyje konkuruojantys dėl kiekvienos naujos žinios, ir politikai, dažnai savo pasisakymais kiekvienu rezonansiniu atveju bandantys įtikti rinkėjui.
Pasak parlamentaro, selektyviai ir kryptingai pareigūnų nutekinti, o žiniasklaidos paviešinti ikiteisminio tyrimo duomenys ar atskiros detalės bei, kai kuriais atvejais, nekorektiški politikų pasisakymai vienareikšmiškai formuoja visuomenės nuomonę asmens kaltės atžvilgiu. Tokiomis aplinkybėmis sudėtinga tampa ir teismo padėtis. Todėl neretai dar iki teismo išspręstose bylose, deja, priimami kompromisiniai sprendimai.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Armino Lydekos teigimu, nekaltumo prezumpcijos principo nuolatiniai pažeidimai vis dažniau pastebimi ir tai yra aktuali žmogaus teisų problema Lietuvoje, todėl būtina ieškoti jos sprendimo būdų. Tam Žmogaus teisių komitetas ketina sudaryti specialią darbo grupę.
Dėl nekaltumo prezumpcijos principų pažeidimų Lietuva yra susilaukusi pastabų iš tarptautinių teisminių institucijų. Nors nuostatos, jog niekas negali būti laikomas kaltu, kol to nekonstatuoja teismas, yra labai aiškiai apibrėžtos tiek ES Pagrindinių Teisių Chartijos, Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos, tiek mūsų šalies Konstitucijos, tačiau nekaltumo prezumpcija mūsų valstybėje dažnai yra ignoruojama.
Seimo narys E. Lementauskas
