2011 m. spalio 4 d. pranešimas VIR
Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas neabejotinai įeis į istoriją kaip santuokos reikšmingumo sumenkinimo nutarimas. Nutarime teigiama: kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalies nuostatose. Kad santuokos ir šeimos institutai yra įtvirtinti tame pačiame Konstitucijos 38 straipsnyje, rodo neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį. Santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti. Tai yra istoriškai susiklostęs šeimos modelis, neabejotinai turintis išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinantis Tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą. Tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, inter alia santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas. Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.
Po tokio Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimo išties tapo nebeaišku kas yra šeima, nes teigiama, kad šeimos samprata grindžiama santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma šeimos sampratai esminės reikšmės nebeturi.
Liberalų sąjūdis suskubo vykdyti Konstitucinio Teismo nutarimą ir pasiūlė kuo skubiau registruoti partnerystės įstatymą. Pabandykime atsakyti į klausimą, kuo skirsis partnerystė nuo santuokos ? Ar tai taps palengvinta santuokos forma su mažiau pareigų ir daugiau laisvių?
Atkreiptinas dėmesys į kitų valstybių Konstitucinių Teismų požiūrį ir sprendimus santuokos ir šeimos atžvilgiu.
Vengrijos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Vengrijos Respublikos Konstitucijos 15 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad Vengrijos Respublika saugo santuokos ir šeimos institucijas, yra konstatavęs, jog santuoka ir šeima yra svarbiausia ir natūraliausia visuomenę sudaranti piliečių bendrija Konstitucijos 15 straipsnyje įtvirtinta apsauga apima valstybės pareigą ne tik saugoti sudarytas santuokas, bet ir teisės aktais sudaryti sąlygas (pvz., numatant išmokas tiems, kurie gyvena susituokę), skatinančias piliečius pasirinkti ne kitas gyvenimo kartu formas, o santuoką ir sukurti šeimą. Siekiant išsaugoti konstitucinę santuokos apsaugą, partneriai, kurie sąmoningai nepasirenka santuokos, neturėtų naudotis to paties lygmens apsauga kaip santuokos atveju. Platus sutuoktiniams suteiktų teisių ir pareigų spektras neturėtų būti prieinamas tiems asmenims, kurie turi teisę tuoktis, tačiau nusprendė šia teise nepasinaudoti. Konstitucijos 15 straipsnyje nustatyta valstybės pareiga saugoti santuokos ir šeimos institucijas neapima pareigos saugoti ne santuoka grindžiamos partnerystės formų (Vengrijos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 154/2008).
Prancūzijos Respublikos Konstitucinė Taryba 2011 m. liepos 29 d. nutarime konstatavo, kad santuokos tikslas yra ne tik užtikrinti asmenines, materialines ir tėvų pareigas, bet ir saugoti šeimą. Šiame nutarime Konstitucinė Taryba išaiškino, kad sutuoktinių, asmenų, sudariusių partnerystės sutartį, ir sugyventinių statusas yra skirtingas, ir konstatavo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį kompensacinė pensija skiriama tik mirusio asmens sutuoktiniui, ir nėra skiriama nei sugyventiniui, nei partneriui, neprieštarauja Konstitucijai (Konstitucinės Tarybos 2011 m. liepos 29 d. nutarimas Nr. 2011-155).
Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Pagrindinio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį santuokai suteikiama ypatinga valstybės apsauga, valstybė turi pareigą saugoti ir remti santuoką. Pagal šį konstitucinį įpareigojimą įstatymų leidėjas turi teikti pirmenybę santuokai, o ne kitoms gyvenimo kartu formoms, kaip antai vyro ir moters civilinei partnerystei (Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 855/06 ), (KT nutarimas III 3.4, 3.5, 3.6).
Lyg šviesa rudenėjančio Lietuvos dangaus fone 2011 m. spalio 3 d. pasirodė Konstitucinio Teismo teisėjos Ramutė Ruškytės atskiroji nuomonė dėl anksčiau minimo Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimo, akcentuojant, jog Konstitucinis Teismas nepaaiškina, ką reiškia esminė ir neesminė santuokos reikšmė šeimos sampratai ir kodėl santuoka yra būtent tik neesminė šeimos santykių išraiškos forma.
Tuo tarpu šeimą Konstitucija saugo tokią, kokia kyla iš santuokos laisvo vyro ir moters sutarimo. Apie kitas šeimos formas Konstitucijoje nekalbama, t. y. vien dėl to, kad Konstitucija nedraudžia egzistuoti ir kitoms šeimos formoms, apie kurias joje nekalbama, tiems asmenims, kurie turi teisę tuoktis, tačiau nusprendė šia teise nepasinaudoti, negali būti suteikta tokia pat (lygiavertė) apsauga, kokia numatyta Konstitucijoje iš santuokos kylančiai šeimai.
Lietuvos Konstitucinis teismas pateikė kitokią santuokos sampratą. Ar Lietuva po tokio Konstitucinio Teismo nutarimo taps modernesnė? Ekonominę krizę įveiksime, tik ar įveiksime vertybinę krizę.
Seimo narė Rima Baškienė
