2011 m. gruodžio 15 d. pranešimas VIR
Šiandien Seimo plenariniame posėdyje svarstomi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo naujausi pakeitimai, kuriais numatoma eilinį kartą koreguoti maksimalų ir minimalų kompensuojamąjį uždarbį pašalpoms apskaičiuoti. Seimui pritarus šioms pataisoms, vėl pasikeistų ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ir motinystės / tėvystės išmokų grindys ir lubos.
Nuoseklios politikos nebuvimas šeimos, motinystės, tėvystės ir vaiko klausimais paskatino surengti spaudos konferenciją Didelis biudžetas ant mažų vaiko pečių.
Seimo narė Asta Baukutė išsakė nepritarimą nuolatiniams pokyčiams. A. Baukutė teigė niekaip negalinti paaiškinti ir suvokti socialinėje srityje daromų žingsnių. Esu nusivylusi, kad valstybės pareigūnai nuolat pabrėžia, koks svarbus šaliai kultūringas, siekiantis įgyti gerą išsilavinimą žmogus, tačiau tik iki tol, kol jis susilaukia vaikų nuo užtarnauto atlyginimo atskaičiuoti mokesčiai atitenka valstybei, o gimus vaikeliui tampama našta valstybei, teigė Seimo narė. Pasak jos, tokiu būdu nepaisoma teisėtų lūkesčių, ir susidaro įspūdis, jog siekti ko nors daugiau beprasmiška.
Kartu dalyvavusi asociacijos Nacionalinis aktyvių mamų sambūris valdybos narė Rasa Paulavičienė pateikė išsamią duomenų analizę, kaip šios kadencijos Seimo sprendimai daro įtaką vaikus auginančių šeimų gyvenimui bei demografiniams šalies pokyčiams. Akivaizdu, kad socialinės pašalpos gavėjų skaičius, kai šeimoje yra du tėvai ir du vaikai, per paskutinius trejus metus išaugo net dešimt kartų. Esant tokiai situacijai, t. y. norint apsaugoti savo vaikus nuo gresiančio skurdo, einama į šešėlį, slepiamos pajamos. Be to, per pastaruosius ketverius metus du tėvai turi uždirbti du kartus daugiau pajamų apsaugant vaikus nuo skurdo ribos. Pasak R. Paulavičienės, paskutiniai valdžios sprendimai vėl užgulė vaikų pečius, o Seime šie sprendimai priimti taip, lyg jie būtų gerinantys vaikų situaciją. Visgi, pagal pateikiamus duomenis, Lietuva vaikų gerovės srityje nė iš tolo neprilygsta kitoms Europos valstybėms. Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis naująja pataisa, siekiama, kaip teigiama, padidinti išmokas mažinant ir taupant biudžeto lėšas. Tokiu būdu, kaip skelbiama, siekiama sutaupyti 40 mln. Lt. Vis dėlto akivaizdu, kad išmokos mažės ir būtent tiems, kas dirbo ir uždirbo, teigė R. Paulavičienė.
Valdančiųjų siekis bet kokiomis priemonėmis grąžinti pensijas į 2010 m. lygį ribojamas kitiems išmokų gavėjams. Sergant, reabilituojantis ar auginant vaikus didelius mokesčius mokantys (kartu ir dideles pajamas gaunantys) negali tikėtis adekvataus elgesio su jais. Siūloma grąžinti pensijas (didinant einamąsias draudžiamąsias pajamas), bet apie išmokų dydį įtakojančio koeficiento grąžinimą į buvusį lygį (5 EDP) dirbantys net svajoti nedrįsta. Maža to, šis koeficientas vėl yra mažinamas beveik 1 punktu (iki 3,2 EDP). Apie tikimybę, jog einamosios draudžiamosios pajamos nedidės, apskritai sąmoningai nutylima tokiu atveju visos minėtos išmokos būtų netgi mažesnės nei sunkmečiu.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Virginija Apanavičienė teigė, kad profesinės sąjungos taip pat nėra abejingos nuolat besikeičiančiai situacijai. Pasak V. Apanavičienės, nėra kitos tokios jautrios srities, kaip socialinės išmokos mamoms, bet čia mes vėl stebime socialinę įtampą. Jų žemutinė riba yra 496, o viršutinė 4 tūkst. Lt, taigi 10 kartų skirtumas. Ar nebus susipriešinimo, kai šių mamų vaikai sėdės viename suole? Jos nuomone, pagrindinės valdžios institucijos turėtų remtis mokslininkų paskaičiavimais, kad suprastume, kur juda visuomenė, kodėl atlyginimai nedidėja, nors laisvų pinigų verslo sferoje yra, ir kas trukdo subalansuoti tokį biudžetą kaip gerovės šalyse.
Išsakytos nuomonės leidžia teigti, kad sistemingai ir nuolat analizuojant situaciją ir kuriant nuoseklią kompleksinę sistemą problemoms spręsti, galima būtų išvengti kartų priešpriešos, suderinti biudžeto ir visuomenės poreikius ir gerokai efektyviau užtikrinti vaiko gerovę šalyje.
Daugiau informacijos:
Seimo narės Astos Baukutės padėjėja Aurelija Peleckaitė, tel. (8 5) 239 6675
