2012 m. sausio 26 d.
Šiuo pranešimu noriu informuoti visuomenę, politikus, kolegas Seimo narius, rinkėjus ir Lietuvos piliečius, ketinančius kandidatuoti į Seimą, kad aiškėja, jog Seimo narys neturi laisvo mandato, tai reiškia, kad negali balsuoti pagal sąžinę ir įsitikinimus, o tik taip, kaip liepia partija. Kodėl aš taip sakau. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų sausio 5 d. nagrinėjo mano 2011 m. sausio 31 d. pareiškimą, kuriuo prašiau ištirti Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų partijos reglamento atitikimą Lietuvos Respublikos Seimo statutui ir Politinių partijų įstatymui. Kreipdamasis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašiau LSDP reglamento 3.7.3 punktą, kuriame nustatyta, kad frakcijos narys nedalyvauja ir nebalsuoja Seimo posėdyje, jei jis nesutinka su Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų partijos frakcijos susirinkimo sprendimu tam tikru Seime svarstomu klausimu, pripažinti neteisėtu ir laikyti jį panaikintu.
Tačiau, mano nuostabai, po metų svarstymo, Vyriausiasis administracinis teismas šių metų sausio 25 d. paskelbė nutartį, kad nutraukia bylos nagrinėjimą, tai yra, šis teismas mano pateikto klausimo dėl laisvo Seimo nario mandato pažeidimo nesprendė. Aš gerbiu teismo sprendimą, tačiau manau, kad LVAT kapituliavo, nutraukė bylą, kur aš prašiau išaiškinti kas aukščiau ar Lietuvos Konstutucija ir Seimo Statutas, ar LSDP frakcijos reglamentas.
Apmąstydamas šią bylą prisiminiau, kad aš dar praeitoje Seimo kadencijoje esu parėmęs pataisą, kad LVAT sprendimai galėtų būti skundžiami Aukščiausiajam Teismui, ypač tose bylose kur byla nagrinėjama pirmoje ir paskutinėje instancijoje. Tai labai nepatiko LVAT.
Socialiniai tyrimai, padaryti Vilmorus parodė, kad apie 80 proc. gyventojų palaiko tokią pataisą, tačiau tuo metu buvau LSDP partijos ir frakcijos Seime narys, patyriau didžiulį spaudimą dėl šios pataisos palaikymo, man buvo sakoma, kad tai mūsų partijos teismas ir nereikia, kad kas nors galėtų tikrinti mūsų sprendimus. Taigi šiandien kaip niekada šitie buvusios mano partijos vadovų žodžiai ir grasinimai gerai suprantami (tuomet Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku buvo Julius Sabatauskas).
Dar keisčiau, kad pats LVAT pirmininkas R. Piličiauskas asmeniškai ėmėsi šitos bylos nagrinėjimo. Teismo posėdžiai vyko 2 kartus. Byloje, kurioje aš kaip tiesiogiai išrinktas Seimo narys gyniau paprastą savo teisę balsuoti laisvai, kad ir prieš partijos valią. Akivaizdu, kad ši partija ir jos vadovai siekia, kad jų valiai ir interesams paklustų ne tik įstatymų leidėjai, bet ir teisminė valdžia. Esu kaip niekada įsitikinęs, kad galimybė skųsti Aukščiausiajam Teismui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus yra reikalinga ne tik tam, kad Lietuvoje būtų daugiau teisingumo, bet svarbiausia, kad Vyriausiojo administracinio teismo teisėjai, o ypač pirmininkas R. Piličiauskas netaptų LSDP šantažo auka ir galėtų laisvai priiminėti įstatymais, o ne LSDP valia ir interesais pagrįstus sprendimus. Kadangi nesu teisininkas ir norėdamas, kad jūs nešališkai suvoktumėte ir patikėtumėte, kad teisingumas yra mano pusėje, galiu pateikti jums susipažinti su nepriklausomų labai skirtingų ir autoritetingų teisės ekspertų išvadomis. Pabrėžiu, kad šios išvados buvo pateiktos LVAT reikalavimu, siekiant objektyviai išnagrinėti šią bylą.
Mykolo Riomerio universiteto teisės fakulteto dekanė prof. dr. Rima Ažubalytė pareiškė, cituoju: ,,Nagrinėjamas Socialdemokratų partijos reglamentas prieštarauja teisei, nes Politinių partijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalis draudžia veikti politinėms partijoms, kurių steigimo ar programiniuose dokumentuose propaguojama ar veikloje praktikuojami veiksmai, prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos įstatymams ir nesuderinami su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis. Taigi Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Lietuvos Respublikos Seimo statutas apibrėžia politinių partijų įgaliojimų ribas, inter alia Lietuvos Respublikos Seimo frakcijų atžvilgiu, ir neleidžia tvirtinti, juo labiau nustatyti darbo tvarkos.
Vilniaus universiteto Viešosios teisės katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Kūris konstatavo, cituoju:
,,Nors reglamentas apibrėžia Seimo frakcijos veiklą, jį priėmė politinės partijos taryba. Vadinasi:
a) šis aktas buvo priimtas ultra vires, uzurpavus kito subjekto Seimo frakcijos, kompetenciją, nustatytą įstatymo galią turinčio teisės akto Seimo statuto 38 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta, kad frakcijos pačios nusistato darbo tvarką, neprieštaraujančią šiam statutui;
b) tai konstatavus, konstatuotina ir tai, kad Seimo statuto 38 straipsnio 4 daliai prieštarauja visas reglamentas.
Teisingumo ministerijos išvada, cituoju: ,,Seimo narys turi neribotą pasirinkimo teisę dalyvauti balsuojant Seimo posėdyje, kuri Seimo nariui kitaip nei įstatymu, Seimo statutu ar Konstitucija negali būti atimta, suvaržoma ar kitaip ribojama. Be to, pagal Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalį Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t. y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas.<...> Taigi, Seimo socialdemokratų partijos frakcijos reglamento 2.5 punkte įtvirtinta nuostata sukelia neigiamas pasekmes reglamento nesilaikantiems asmenims
Gerbiamieji, aiškėja, kad kažkas mūsų valstybėje negerai. Laisvo Seimo nario mandato nėra reikia pagaliau tai pripažinti. Nors 1990 metais skelbdami nepriklausomybę idealistiškai tikėjome, kad tautos atstovai sąžiningai balsuodami tarnauja žmonėms, pasirodo, kad po 22 metų nepriklausomybės, jie verčiami tarnauti partinėms grupuotėms.
Tai sakykite, kaip man dabar suprasti kas valdo mūsų valstybę, partinės grupuotės ar tautos išrinkti Seimo nariai? Aš manau, kad teisingumas sugrįš į teismus, kada Konstitucija sugrįš į teismus.
Noriu pabrėžti vieną esminį dalyką, kad šiandien aš ginu ne savo politinį interesą. Mano grįžimas į šią partiją niekaip nėra įmanomas, nes bet koks konfliktas su LSDP gali užtraukti tiktai galingųjų kerštą, bet aš esu tiesiogiai rinktas Seimo narys ir esu finansiškai nepriklausomas, dėl to galėjau sau leisti kreiptis į Vyriausiajį administracinį teismą.
Drįsčiau teigti, kad šios bylos pabaigos su nerimu laukė ne viena partija ir tikrai su viltimi didelė dauguma Seimo narių. Aš esu pirmas ir kol kas vienintelis Seimo narys, nenorėjęs taikstytis su politinės partijos diktatu dėl balsavimų priimant Lietuvos Respublikos teisės aktus ir išdrįsęs pasipriešinti. Už tai buvau pažemintas, nubaustas partine nuobauda, dėl kurios teisėtumo dar bus Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo sprendimas, pagaliau buvau pašalintas iš LSDP. Manau, kad tokie LSDP vadovų veiksmai prasilenkia su sveiku protu ir teisine logika, o kai kurių LSDP vadovų veiksmai verti apkaltos. Šie asmenys savo veiksmais trukdė man atlikti išrinkto tautos atstovo pareigas, savo neteisėtu kolegialiu sprendimu mane vertė priimti valstybei žalingus sprendimus.
Todėl sau, vaikams ir vaikaičiams pasakysiu niekada, niekur neturėkite jokių reikalų su LSDP partija ir dabartiniais jos vadovais, kitais šios partijos politiniais intrigantais.
Apgailestauju, kad LVAT savo nutartimi parodė, jog nėra laisvas nuo LSDP valios ir interesų ir tokią priklausomybę nuo partijų nori primesti ir Seimo nariams, tačiau Seimo nariai yra renkami piliečių ir aš tikiu, kad jie išliks laisvi, paklus tiktai Lietuvos piliečių valiai ir jų interesams.
Seimo narys dr. Jonas Jagminas
