2012 m. kovo 9 d. pranešimas VIR
Sekmadienį minėsime Kovo 11-ąją Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Ši diena mums visiems prasminga ir įsimintina, daugelis mūsų buvome liudininkai ir dalyviai įvykių, atnešusių Lietuvai laisvę.
Tačiau šios dienos išvakarėse, atsigręždamas į daugiau nei prieš du dešimtmečius vykusią kovą dėl nepriklausomybės, svarstau, ar tik tokio gyvenimo verti mes ir mūsų vaikai? Paaukojome daug, bet ką šiandien turime?
Tautiniai idealai, be abejo, yra ypač svarbus valstybės gyvavimo pamatas, tačiau to nepakanka. Šiandien valstybės valdyme pasigendu pragmatiško požiūrio ir gerovės siekimo, visų pirma, mūsų šalies piliečiams.
Lietuva tarptautinėje erdvėje yra tapusi nuolankia tarnaite, be didelių išlygų pritariančia Europos Sąjungos bei įvairių tarptautinių organizacijų primetamoms žaidimo taisyklėms.
Mums liepia uždaryti Ignalinos atominę elektrinę ir mes klusniai vykdome, negalvodami, kaip tai asmeniškai palies kiekvieną mūsų pilietį. Tuo tarpu, Ispanija, turėdama net šešias atomines jėgaines, nepaisant įsipareigojimų ES, diplomatiškai sugeba pratęsti seniausios iš jų veikimą, nes galvoja apie savo šalies ekonominę padėtį ir kiekvieną savo pilietį atskirai.
Ką gauname mes? ES nusprendžia: numatytų lėšų elektrinės uždarymui nebegalime skirti. O mes tada, skėsčiodami rankomis, lėšų ieškome nepastatytų darželių, uždarinėjamų mokyklų ir apkarpomų pensijų sąskaita!
Vokietija ir Rusija sugeba susitarti dėl dujotiekio tiesimo, o kur lieka Lietuva? Nuošalyje. Už dujas mokėdama bemaž brangiausiai Europoje.
Nesugebame ES erdvėje apginti ir savo žemdirbių, kurie gauna gerokai mažesnes išmokas nei kitų šalių ūkininkai.
Kapanodamiesi iš ekonominės krizės, kažkodėl ne laiku ir ne vietoje, imame demonstruoti užsispyrimą ir, nors turime palankias sąlygas, nesiskoliname iš Tarptautinio valiutos fondo. Už kur kas didesnes palūkanas skolinamės tarptautinėse rinkose, negalvodami apie to pasekmes nei verslui, nei socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Tuo tarpu Graikija, net būdama neteisi, sugeba išsireikalauti, kad būtų nubraukiamos milijardinės jos skolos. Sugeba to išsireikalauti, nes rūpinasi, kad eiliniai jos piliečiai kuo mažiau nukentėtų.
Todėl Kovo 11-osios išvakarėse Lietuvai, visų pirma, linkiu atsikratyti nuolankumo ir Europos Sąjungoje atsistoti kaip lygiai tarp lygių. Linkiu priimant sprendimus tarptautinėje erdvėje pirmiausiai galvoti apie tai, kaip tai palies kiekvieno mūsų šalies žmogaus gerovę. Galbūt tada ir emigracijos iš Lietuvos srautai sumažės.
O sveikindamas Jus visus ir kiekvieną asmeniškai su šia ypatinga Lietuvai švente Nepriklausomybės atkūrimo diena linkiu neprarasti tikėjimo mūsų šalimi, būti stipresniais ir išmokti ginti savo teises. Nes būsime vertinami tiek, kiek būsime stiprūs ir savimi pasitikintys!
Seimo narys Evaldas Lementauskas
