2012 m. birželio 1 d. pranešimas VIR
Praėjusią savaitę Europos Parlamente buvo priimta rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Azerbaidžane. Ją pasirašė ir teikė keli Lietuvai atstovaujantys Europos Parlamento nariai, tarp jų ir konservatorių partijos garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis.
Parlamentaras, Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Evaldas Lementauskas stebisi, kad Lietuvos atstovai Europos Parlamente, išreiškę pastabas dėl žmogaus teisių situacijos Azerbaidžane, nedaro nieko, kad analogiški žmogaus teisių pažeidimai būtų sprendžiami mūsų šalyje.
Stebiuosi, kaip gerbiamas Vytautas Landsbergis ir kiti jo kolegos Europos Parlamente įžvelgia galimus žmogaus teisių pažeidimus Azerbaidžane, bet nemato analogiškų problemų Lietuvoje. Kone kiekvienam rezoliucijos dėl žmogaus teisių padėties Azerbaidžane punktui palyginimui galima surasti adekvačius pažeidimus, vykstančius mūsų šalyje, teigia E. Lementauskas.
Anot jo, rezoliucijoje Azerbaidžano valdžia smerkiama, nes vis dažniau panaudoja smurtą prieš taikius demonstrantus. Norisi priminti, kaip Lietuvos valdžia elgėsi, kai 2009 m. sausio mėnesį prie Seimo mitingavę žmonės buvo apšaudyti guminėmis kulkomis. Ar tai ne smurtas prieš taikius demonstrantus, išprovokavęs riaušes?
Po rezoliucija pasirašę Lietuvos atstovai Europos Parlamente ragina Azerbaidžano valdžios įstaigas nedelsiant nutraukti visus veiksmus, kuriais varžoma saviraiškos ir susirinkimų laisvė. Įdomu, ką gerbiami Europos Parlamento nariai su V. Landsbergiu priešakyje mano apie tai, kad dėl viešo ir taikaus, bet kažkam nepatogaus susibūrimo organizavimo šiandien teismų slenksčius yra priversti minti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai? Ar tokiais veiksmais nėra bandoma varžyti saviraiškos ir susirinkimų laisvę?
Rezoliucijoje smerkiamas priekabiavimas, išpuoliai ir smurtas prieš žurnalistus. Kas, kelia klausimą E. Lementauskas, iš šiandien taip uoliai už žodžio laisvę kovojančių Europos Parlamento narių ėmėsi ginti, pavyzdžiui, Laisvo laikraščio vyriausiąjį redaktorių A. Drižių, kuris dėl savo aštrių publikacijų apie tuometį valdžios atstovą buvo sulaikytas ir įkalintas areštinėje?
Dar daugiau, pasak Seimo nario, rezoliucija ragina Azerbaidžano valdžios institucijas vykdyti visus Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimus, susijusius su Azerbaidžanu. Ar Lietuvos atstovai Europos Parlamente ketina analogišką rezoliuciją pateikti ir savo šaliai? Juk Lietuva EŽTT sprendimų nevykdo net tokio aukšto valstybės pareigūno kaip R. Paksas atžvilgiu. O kiek nevykdomų EŽTT sprendimų atvejų Lietuvoje yra išvis?
E. Lementausko nuomone, nesuprantama ir tai, kokią teisę Lietuvos atstovai Europos Parlamente turi grūmoti pirštu bei raginti Azerbaidžano valdžios institucijas priimti teisės akto projektą, kuriuo būtų panaikinama baudžiamoji atsakomybė už šmeižtą ir įžeidimą, kai Lietuvoje už šmeižtą, lygiai taip pat kaip ir Azerbaidžane, taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvą pastaruosius ketverius metus valdo konservatoriai. Kyla klausimas, kodėl jų garbės pirmininkas V. Landsbergis, raginantis Azerbaidžano valdžią dekriminalizuoti šmeižtą, to paties nesiima Lietuvoje? Kodėl rezoliucijomis neragina savo partijos kolegų priimti atitinkamų įstatymo pataisų ir taip apginti žodžio laisvę savo šalyje? Galbūt sėdėjimas Briuselyje sukelia tokią toliaregystę, kad Lietuvos žmonių deleguoti atstovai ima nebematyti savo šalies problemų, sako E. Lementauskas.
Jei artimiausiu metu konservatoriai neinicijuos baudžiamosios atsakomybės už šmeižtą panaikinimo, Seimo žmogaus teisių komiteto narys E. Lementauskas svarsto galimybę teikti projektą, kuris už šmeižtą numatytų ne baudžiamąją, o tik administracinę atsakomybę.
Evaldas Lementauskas
Seimo narys
tel. 852396621
