2012 m. liepos 20 d. pranešimas VIR
Lietuvoje susidariusi paradoksali situacija, sako parlamentaras Evaldas Lementauskas. Mūsų šalyje jaunimo nedarbas vienas didžiausių ES. Kasmet daugėja ne tik nekvalifikuotų, bet ir universitetus baigusių bedarbių.
Darbo biržos duomenimis, šiemet vien per pirmąją liepos pusę įregistruota apie 5000 darbo nerandančių aukštąsias mokymo įstaigas baigusių jaunuolių. Iš viso Lietuvoje šiuo metu oficialiai užregistruota daugiau nei 25 tūkstančiai jaunų bedarbių.
Kaip čia yra? Premjero užantyje šiltai prisiglaudęs jo patarėjas drįsta pareikšti, kad darbo vietų jaunimui nebus ir ateityje, o jei nori turėti darbą, darbo vietą privalai susikurti pats. Tuo tarpu ministerijos darbuotojų kvalifikacijai kelti per pirmąjį šių metų pusmetį išleista daugiau nei 720 tūkst. litų, sako E. Lementauskas.
Pasak Seimo nario, tikriausiai niekam nekyla abejonių, kad universitetus ar kitas aukštąsias mokyklas baigę absolventai neturi kompiuterinio raštingumo problemų ir neblogai moka bent vieną užsienio kalbą. Remiantis statistika, nemaža dalis jų yra baigę vadybos, viešojo administravimo, teisės ar ekonomikos studijas. Tačiau dabar, anot parlamentaro, jaunimas priverstas registruotis į bedarbių gretas arba emigruoti, o net kompiuteriu nesugebantys naudotis valdininkai sėdi šiltose ministerijų ar kitų valstybinių įstaigų vietose.
Kodėl, užuot sudarius sąlygas jauniems, mokslus baigusiems žmonėms įsidarbinti valstybės valdymo sektoriuje, šimtai tūkstančių iš valstybės biudžeto skiriama nekompetentingiems valdininkams, kad šie už mokesčių mokėtojų pinigus galėtų pramokti naudotis kompiuteriu ar anglų kalbos, piktinasi E. Lementauskas.
Vidaus reikalų ministerija darbuotojų mokymams išleido net 215,5 tūkst. litų biudžeto ir ES lėšų. Šios įstaigos valdininkai tobulino gebėjimą vadovauti, mokėsi užsienio kalbų, viešųjų pirkimų, ES struktūrinės paramos administravimo.
160,5 tūkst. litų apmokėti kompiuterinio raštingumo, kompiuterių tinklų administravimo, viešojo administravimo ir kitų specialiųjų žinių mokymams išleido Ūkio ministerija.
Kultūros ministerija anglų ir prancūzų kalbos bei kitiems mokymams pirmąjį šių metų pusmetį išleido apie 113 tūkst. litų.
Aplinkos ministerijos darbuotojai už daugiau nei 50 tūkst. litų mokesčių mokėtojų pinigų mokėsi gimtosios kalbos, gilino žinias apie valstybės tarnybą ir darbo santykius, teisės aktų antikorupcinį vertinimą. Švietimo ir mokslo ministerija 41,4 tūkst. litų taip pat išleido anglų ir prancūzų kalbų kursams, viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų taikymo ir vadybos žinių bei kitokiems panašiems mokymams.
Susisiekimo ministerija valdininkų kvalifikacijai kelti panaudojo apie 30 tūkst. litų, Žemės ūkio ministerija daugiau kaip 22 tūkst. litų, Finansų ministerija daugiau kaip 24 tūkst. litų.
Krašto apsaugos ministerijos tarnautojų mokymai ir kvalifikacijos kėlimas Lietuvoje ir užsienyje per pirmąjį metų pusmetį mokesčių mokėtojams atsiėjo apie 14,9 tūkst. litų. Teisingumo ministerija viešųjų pirkimų organizavimo, finansų, apskaitos ar ataskaitų tvarkymo, auditorių, darbuotojų saugos ir sveikatos, bendravimo su žiniasklaida, užsienio kalbų mokymams skyrė 12 tūkst. litų. Energetikos ministerijos valdininkai mokėsi už 4,8 tūkst. litų.
E. Lementausko įsitikinimu, jei valdininkai neturi darbui privalomų kompetencijų, tokių kaip užsienio kalbos žinios, administravimo įgūdžiai ar gebėjimas dirbti kompiuteriu, jie privalo arba mokytis savo pastangomis ir lėšomis, arba užleisti savo darbo vietą žmonėms, kurie darbą sugebės kokybiškai atlikti be papildomų mokymų, valstybės biudžetui atsieinančių šimtus tūkstančių litų.
Evaldas Lementauskas
Seimo narys
Tel. (8 5) 2396621
