2012 m. rugsėjo 18 d. pranešimas VIR
Dvasingumo tema Seime jau daug metų rengiamos spaudos konferencijos. Vis labiau materialėjančiojoje visuomenėje būtina atsigręžti į dvasingumo svarbą, akcentavo spaudos konferencijos Seime iniciatorė Rima Baškienė. Kaip vieną iš svarbiausių prielaidų skleistis dvasingumui įvardindama šeimą, visada akcentuodama būtinybę puoselėti dorovines vertybes, Rima Baškienė teigė, kad mūsų šalyje vykdoma švietimo pertvarka tol nebus sėkminga, kol ir teorija, ir praktika nebus grindžiama asmenybės, kartu ir dvasingumo ugdymu. Dvasingumas turi būti pamatas mokymo programoms, visam ugdymo procesui.
Edukologijos universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis savo pasisakyme kėlė dvasingumo paskirties ir puoselėjimo visuomenėje klausimus. Akademikas pažymėjo, kad dvasingumu daugiausia rūpinasi dvasininkai ir akcentavo, kad šiems klausimams neretai dėmesio stokojama visuomenėje ir šalį valdančiose institucijose, sprendžiant politikos, ekonomikos bei kitus uždavinius. A. Gaižutis apibūdino akademinės bendruomenės ir Edukologijos universiteto pastangas gilinant dvasingumo sampratą ir vaidmenį mūsų gyvenime.
Vilniaus kolegijos docentė daktarė Rimantė Kondratienė pristatė dvasingumo problemoms skirtas tarptautines kolektyvines monografijas: Dvasingumas žmogaus pasaulyje (2009) ir Ugdymo dvasingumas (2012), kurias išleido Edukologijos universitetas. Monografijos autoriai akademikai, profesoriai, mokslų daktarai net iš 7 šalių atskleidė žmogaus kuriamo pasaulio dvasingumą ir ugdymo dvasingumą kaip edukologijos reiškinį ir svarbią problemą. Išnagrinėtas tikrovės dvasingumas, ugdymo dvasingumo tikrovė ir įžvalgos jos kaitai. Keliama konceptuali idėja įsikomponuoja į ugdymo paradigmų kaitos procesą ir padeda konkretinti šiuolaikiško ugdymo tikrovę, ją grindžiant dvasingumo sklaida. Tai indėlis į edukologijos mokslo raidą.
Tokie pasiekimai yra ilgo ir nuoseklaus mokslininkų tarptautinio bendradarbiavimo vaisius, kuris išryškėjo nuo 2004 metų dvasingumo tema rengiamose konferencijose. Jos jau įvyko ne tik Vilniuje, bet ir įvairiuose Lietuvos regionuose, padedant vietos savivaldybėms ir dalyvaujant mokslininkams iš Lietuvos bei užsienio. Tai praturtina bendrą dvasinio atgimimo judėjimą Lietuvoje ir rodo, kad dvasingumas yra mūsų visuomenės demokratėjimo išraiška ir brandos rodiklis.
Profesorius Jonas Kievišas kalbėjo apie žmogaus, visuomenės ir paveldo dvasingumą, apie jo puoselėjimo aplinkybes. Kėlė vertybių pasiskirstymo jų skalėje pokyčių ir tų vertybių empirinės raiškos priklausomybes nuo žmogaus veiklos ir patirties inercijos klausimus įvairiais laikotarpiais. Taip vertinant dvasingumo sklaidos aplinkybes, ji išryškėja kaip visuomenės vystymosi ir demokratėjimo veiksnys. Profesorius taip pat kėlė žmonijos vienijimosi, remiantis dvasingumo sklaida problemą, ją priešindamas ekonominės priklausomybės ar prievartinės okupacijos vienijimosi būdams. J. Kievišas išreiškė įsitikinimą, kad didės dėmesys dvasingumo sklaidai, ja grindžiant mūsų tautos kultūros ir demokratinės visuomenės raidą.
Seimo narė R. Baškienė palinkėjo būsimam Seimui ir politikams nemažinti dėmesio dvasingumo klausimams, pakvietė visas partijas daugiau dėmesio skirti dvasingumo sklaidai, doroviniam jaunimo ugdymui ir kurti Lietuvą ant tvirtų doros ir moralės pamatų.
Daugiau informacijos:
Seimo narė
Rima Baškienė,
tel. 869842173
