2009 m. rugsėjo 22 d. pranešimas VIR
Šiandien Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantys Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos nariai pareiškė, kad partija keičia savo ilgalaikę poziciją dėl atominės energetikos ir siūlo svarstyti jos alternatyvas. Apie tai šiandien pranešta Seime vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo Seimo narys Antanas Baura, LVLS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Ignalinos meras Bronis Ropė.
„Aplinkosauginiai aspektai, neišnaudotas Lietuvos potencialas atsinaujinančių energijos šaltinių, biokuro gamybos srityse, o svarbiausia, konkuruojančių atominių elektrinių projektai Kaliningrade ir Baltarusijoje kelia pagrįstas abejones dėl būtinybės statyti naują atominę elektrinę Lietuvoje“, – teigia A. Baura.
Politiko nuomone, vargu ar Lietuva pajėgs pastatyti pigesnę atominę elektrinę nei kaimynai, kurių nesaisto jokie įsipareigojimai ES dėl reaktorių saugumo. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pats pripažįsta, kad nėra aiškios elektrinės statybos kaštų analizės ir preliminarūs skaičiai kol kas nemažina abejonių dėl statybų tikslingumo. Beje, Lietuvai įsiliejus į europinių tinklų sistemą per elektros tiltus į Lenkiją bei Švediją, dabartinis elektros poreikis gerokai sumažės.
„Galimos alternatyvos – nepanaudotas žemės ir miško turtas. Biokuro rinkos augimas leistų atsitiesti visam ūkiui – didinti šiandien taip trūkstamų darbo vietų skaičių regionuose, taip pat sutaupytų milijardus, mokamus už importuotas gamtines dujas“, – teigia LVLS pirmininkas R. Karbauskis. „Pavyzdžiui Lietuvoje kasmet susidaro apie 400 mln. tonų šiaudų, iš kurių nesunaudotų lieka nuo 0,5 iki 1,5 mln. tonų. Juos panaudojus kurui, būtų galima gauti nuo 300 iki 900 MW šiluminę galią. Dabar šio pigiausio kuro energetiniams reikalams sunaudojama tik 1,5–2 proc. galimų išteklių“.
Pasak Ignalinos mero B. Ropės, jo savivaldybės pavyzdys rodo, jog galima šilumą gaminti be įvežtinio kuro: dujų ar anglies. „Miestui ir rajonui šiluma tiekiama deginant medienos atliekas, todėl mes galime ramiai miegoti, net jei ryt būtų nutrauktas dujų tiekimas ar trūktų anglies“.
B. Ropės nuomone, iki šiol nepanaudojama iš menkavertės mediena, kurios vidutiniškai šalies miškuose kasmet susidaro 700 000 m³. Medienos kuro ištekliai gali būti papildyti auginant energetinius želdinius – greitai augančių medžių ir krūmų plantacijas.
Pasak konferencijos dalyvių naujos Visagino atominės elektrinės projekte numatoma statyti nuo 800–1600 megavatų (MW) elektrinė. „Tačiau, ekspertų nuomone, žemyninėje Lietuvos dalyje realus vien vėjo jėgainių potencialas gali būti daugiau negu 1200 MW, be to galimas 1000 MW vėjo jėgainių parkų įrengimas Baltijos jūroje. Jeigu kartu su vėjo energetika būtų stipriai plėtojama, pvz., augalų biomasės energetika – tai nauja atominė elektrinė taptų nereikalinga“, – įsitikinęs B. Ropė.
Politikai pažymėjo, kad biokuro naudojimas ne tik teigiamai atsilieptų Lietuvos ūkiui, bet ir sumažintų aplinkos taršą, mat jis nuo 40 iki 80 proc. mažiau taršesnis už importuojamą iškastinį kurą – gamtines dujas, mazutą.
Valstiečiai liaudininkai įsitikinę, kad norint Lietuvai turėti elektros energiją ne už 10–15 metų, o dabar, būtina pavesti Energetikos ministerijai sukurti konkrečią programą, kurią būtų galima paruošti per kelis mėnesius, paskirti jos koordinatorių bei skatinti ūkininkus imtis biokuro gamybos.
Daugiau informacijos:
Mišri Seimo narių grupė, Seimo narys A. Baura, tel. 869842166