2009 m. spalio 1 d. pranešimas VIR
Nerimą kelią Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas planas pertvarkyti ligoninių tinklą. Nepaisant gražių reformos deklaracijų (stiprinti slaugą, ligų profilaktiką ir pirminę sveikatos priežiūrą), reformos metu numatoma nutraukti finansavimą dalies rajonų ligoninių paslaugoms (reanimacijos, operacinės, chirurgijos ir traumatologijos skyrių, laboratorijos ir t.t) ir gyventojams siūlyti vykti į miestų ligonines. Taupant lėšas, rajono ligoninėse būtų teikiamos tik minimalios paslaugos (slauga, terapija, dienos chirurgija).
Pritariame Ignalinos rajono mero Broniaus Ropės siūlymui atskirti tuščias deklaracijas ir realius planus. B. Ropės išsakytos mintys atspindi daugelio Lietuvos kaimiškųjų rajonų nerimą: Sveikatos apsaugos ministerija nesiūlo steigti daugiau slaugos etatų rajoninėse ligoninėse, o tik kalba apie daugumos ligoninių paslaugų nutraukimą. Kam pastaraisiais metais reikėjo leisti šimtus milijonų litų rajoninių ligoninių renovacijai, brangios įrangos pirkimui ir gydytojų mokymui, jei dabar visko atsisakoma? Rajonų ligoninės privalės atleisti apie 30-40 gydytojų ir gausų būrį kito medicinos personalo. Finansinė reformos perspektyva irgi kelia daug abejonių. Juk gydymas rajoninėse ligoninėse yra kur kas pigesnis, nei, pvz., Santariškėse. Be to, žmogus gauna paslaugą netoli savo namų ir laiku. Juk medicinoje laikas yra gyvybiškai svarbus. Kodėl norima pagerinti didelių miestų ligoninių finansavimą regionų sąskaita?
Taupymo rezervų galime rasti kitur. Siūlome atnaujinti diskusijas dėl ligoninių ir poliklinikų struktūrų sujungimo. Jei ligoninės ir poliklinikos rajonuose naudotųsi bendra administracine ir ūkine infrastruktūra, vestų bendrą buhalteriją būtų žymiai taupomos valstybės ir savivaldybės lėšos, pacientams būtų kur kas patogiau gauti medicinos paslaugas. Juk dabar žmogus, jei jam nustatomas rimtas sveikatos sutrikimas, dažniausiai priverstas kreiptis į dvi registratūras, naudotis dviejomis laboratorijomis, gaišti laiką. Tačiau, deja, einama kitokiu keliu siūloma nutraukti finansavimą esminėms rajonų ligoninių paslaugoms.
Nors reformos metmenys derinamos su rajonų vadovais, tačiau jau dabar akivaizdu, kad kai kuriuose rajonuose kils gyventojų pasipriešinimas drastiškam ligonių paslaugų skaičiaus mažinimui. Gyventojai jau renka parašus dėl kai kurių ligoninių išlikimo.
Lietuvoje sveikatos apsaugai skiriama bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis yra viena mažiausių Europos Sąjungoje. Tačiau vis dar turime tankiausią ligoninių tinklą ir didžiausią gydytojų skaičių vienam gyventojui. Efektyvumas sveikatos apsaugoje matuojamas visuomenės sveikata ir jos prieinamumu. Sveikatos apsauga tai viešoji gėrybė, kuriai neturi galioti vien rinkos dėsniai, ji turi būti prieinama ir rajonuose gyvenantiems žmonėms.
Mišrios Seimo narių grupės informacija
Gražina Grabauskienė, 239 6246
