2009 m. spalio 9 d. pranešimas VIR
Lietuvos Respublikos Seime veikia įvairios komisijos: Jūrinių ir žuvininkystės reikalų, Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų, Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės bei kitos. Be abejonės jos reikalingos. Tačiau dėl kokių priežasčių optimizuojant komisijų skaičių buvo panaikinta Šeimos ir vaiko reikalų komisijos sunku atsakyti. Ar Seimui nebėra prioritetu šeimos ir vaikų klausimai? Šios politikos formavimas perduotas Socialinių reikalų ir darbo komitetui, kuriam tai tapo tik viena iš daugelio veiklos krypčių.
Lietuvą sukrėtė dviguba žmogžudystė, įtarimai nepilnametės seksualiniu išnaudojimu. Visu pajėgumu imta ieškoti kaltų. Iš tiesų kodėl keletą mėnesių vaikų teisių apsaugos bei teisėsaugos institucijos keitėsi tik raštais, nepriimdamos konkrečių sprendimų dėl mergaitės tėvo keliamų kaltinimų galimu vaiko seksualiniu išnaudojimu? Į žiniasklaidoje išplatintą informaciją dėl galimo nepilnametės tvirkinimo taip pat nebuvo tinkamai sureaguota. Seimo nariai, gavę įtariamojo žmogžudyste Drąsiaus Kedžio laiškus ir perdavę juos prokuratūrai, nesulaukė jokio atsakymo. Teisingumo ministro teiginys esą pats buvau gavęs kraupųjį įtariamojo Laišką į niekur ir perdaviau jį Generaliniam prokurorui verčia nusistebėti, kodėl trūko operatyvumo kai informacija apie galimą nusikaltimą buvo pateikta aukščiausiems valdžios pareigūnams.
Tiesos paieškos turi būti nuoseklios ir preciziškos, tačiau kai byla liečia nepilnametį vaiką, kai pateikiami kaltinamai pedofilija, prokuratūros ir vaikų teisių apsaugos kontrolierių veiksmai privalėjo būti ryžtingi ir operatyvūs, nepriklausomai nuo to, ar įtariamasis teisėjas, ar eilinis pilietis.
Kodėl tik sulaukę kraupių įvykių suklūstame? Akivaizdu, kad trūksta prevencinio darbo, kyla abejonių, ar vaiko teises ginančios institucijos turi pakankamus įgaliojimus, kad apgintų silpniausiąjį. Ar Seime padarėme viską, kad būtų sprendžiamos vaikų teisių apsaugos problemos, operatyviai reaguojama į visuomenėje pasklidusią informaciją, tinkamai formuojama šeimos ir vaiko teises ginanti politika?
Svarstytina, ar pakankamai griežti mūsų šalies įstatymai, asmenims, padariusiems seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus? Vidaus reikalų ministerijos statistika, kad per 2009 metų 8 mėnesius net 86 vaikai iki 18 metų patyrė seksualinę prievartą, kelia šiurpą. Daugelis valstybių griežtina įstatymus tokiems nusikaltėliams, ilgindami įkalinimo laiką, vykdo tokių nusikaltėlių cheminę kastraciją. Atgavusieji laisvę pedofilai privalo nešioti elektronines apyrankes ir periodiškai prisistatyti policijai.
Atsakomybės turi būti pareikalauta iš visų institucijų ir pareigūnų, tinkamai neatlikusių savo pareigų, ypač prokuratūros. Ryžtingumo pritrūko ir vaikų teisių apsaugos kontrolieriams bei žinoma mums, politikams.
Mišri Seimo narių grupė
Seimo narė Rima Baškienė, 8698 42173
