2009 m. lapkričio 25 d.
Galima sutikti, su teiginiu, kad sunkmetis prasidėjo tada, kai mes pradėjome išlaidauti ne pagal pajamas.
Galima sutikti ir su kitu teiginiu, kad ekonomikos pakilimo metais nesukauptas biudžeto rezervas, kaip tai sugebėjo padaryti estai.
Tačiau nenuneigiama, kad Lietuvą į dar didesnę balą įstūmė paskubomis priimtas 2009 metų biudžetas ir naktinis mokesčių sistemos pakeitimas. Tai buvo didžiausia valdančiųjų klaida.
Ar priimant šių metų biudžetą bus girdimi teikiami pasiūlymai ir pastabos įvertinant pasiūlymo turinį, o ne pateikėjo partiškumą?
Kas atsakys į klausimą iš ko ir kada atiduosime didžiules skolinimosi sumas? Juo labiau kai paskolinta didžioji dalis pinigų nueina į vartojimą, o ne į verslo skatinimą.
Kaip išgyvens 2010 metais savivalda, kuri arčiausiai žmogaus ir kuri pirmoji privalo spręsti paslaugų suteikimo žmonėms problemas? Pažymėtina, kad savivaldos biudžetus norima mažinti tris kartus daugiau, nei valstybės biudžetą.
Mišrios Seimo narių grupės nariai ne tik kritikuojame bet ir teikiame pasiūlymus. Valstiečių liaudininkų sąjungos atstovai Seime siūlėme kompensuoti savivaldybėms nuostolius, patirtus priimant 2009 metų biudžetą ir jį tikslinant, nes šių metų liepos mėnesį buvo panaikinta transporto pridėtinės vertės mokesčio lengvata, o pats mokestis padidintas nuo 18 iki 19, po to iki 21 procento. Atsižvelgiant į Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą, šios padidėjusios išlaidos (apie 120 mln. Lt.) privalėjo būti kompensuota savivaldybėms, tačiau to nebuvo padaryta. Panašios išlaidos perkeliamos ir į 2010 metų biudžetus. Visos minėtos lėšos sudarys apie 250 mln. litų arba 7,5 % savarankiškų savivaldybių biudžetų.
Siūlome nepritarti 2010 m. biudžeto projekto 2 straipsnio 1 daliai, kuria siūloma net 127 mln. litų sumažinti prognozuojamas Lietuvos savivaldybių pajamas. Savivaldybių biudžetai 2010 m. apytiksliai neteks 14 % planuotų pajamų ir bus nepajėgios įvykdyti įsipareigojimų gyventojams - teikti socialines, švietimo bei sveikatos paslaugas, kofinansuoti bendruomenių vykdomus ES projektus. Palyginimui, valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos mažėja tik 4,6 %.
Siūlome nepritarti Vyriausybės siūlymui pildyti šiuo metu galiojančio Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo 12 straipsnį 3 ir 4 dalimis, nes šiais pakeitimais siūloma 2010 ir 2011 metų laikotarpiu atimti iš savivaldybių galimybę savo savivaldybės reikmėms panaudoti bent kiek padidėjusias savivaldybės pajamas, tokiu būdu neteisėtai, pažeidžiant Europos savivaldos chartiją apribojamos savivaldybių finansinės galimybės.
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos nariai šiais savivaldos klausimais inicijavo peticiją, kurią pasirašė daugelio savivaldybių tarybų nariai. Savivaldybių tarybų nariai nepaisant savo partiškumo ėmėsi ginti savivaldos interesus, visų pirma galvodami apie įsipareigojimus Lietuvos žmonėms. Ar bus išgirsti savivaldybių tarybų nariai?
Tai pat siūlome nepažeidžiant savivaldos principų - ieškoti būdų įvedant griežtesnį atsiskaitomumą ir kontrolę už valstybės ir savivaldybių biužeto naudojimą, nes neretai savivaldoje stebima ir neekonomiškumo, neūkiškumo apraiškų bei viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Siūlėme optimizuoti savivaldybių valdymo išlaidas, įstatymų pagrindu pertvarkyti kontrolierių tarnybų savivaldybėse ir vidaus auditorių funkcijas.
Siūlėme atsižvelgti į žemdirbių organizacijų, Kaimo reikalų komiteto siūlymus skirti papildomai lėšų žemės reformos darbams užbaigti ir melioracijai vykdyti.
Valstybėje svarbiausia - prioritetai. Jų nebuvimas arba vėlyvas suvokimas kas yra svarbiausia - gali padaryti daug žalos. Kaip galima į pirmą vietą kelti kaip pagrindinį tikslą biudžeto subalansavimą, neįvertinat skurdo, nedarbo mastų?
Vien tik atlyginimų mažinimai, jei nebus daromos esminės pertvarkos visoje sistemoje neduos teigiamų rezultatų. Neigiamu užsitęsusio proceso pavyzdžiu galime įvardinti neįvykdytą administracinę reformą, įnešusią daugiau nerimo nei lauktos ekonomijos.
Stabilumas mokesčių sistemoje, naujų darbo vietų subsidijavimas turi būti svarbiausiu prioritetu, nes kol nedarbas nepradės mažėti, tol negalėsime sakyti, kad sunkmetis traukiasi, tol neatgausime ir žmonių pasitikėjimo.
Labai abejojame dėl pelno mokesčio įstatymo pataisų, mažinančių bazinį pelno mokestį stambioms įmonėms, efektingumu. Tokiam sprendimui šiandien nėra geriausias laikas, kai mažiname išmokas, pensijas. Šios idėjos atsisakymas sutaupytų valstybės biudžetui kelis šimtus mln. Lt. Taip pat siūlėme pritarti PVM lengvatų grąžinimui, tai padėtų išgyventi daugeliui jautriausių sričių.
Valstiečių liaudininkų atstovai Seime daugelį kartų kėlėme klausimą: kodėl nesiryžtama įvesti prabangaus nekilnojamojo turto mokesčio? Siekis tai daryti 2011 metais - gerai, kodėl ne 2010-aisiais, praradome metus - praradome biudžeto lėšas.
Žvelgdami į perspektyvą siūlėme priimti Atsinaujinančių energetikos šaltinių įstatymą ir sukurti valstybinę programą šių šaltinių naudojimo skatinimui. Šilumą, elektrą galima gaminti ir naudojant Lietuvos žemės, miško, vėjo, saulės energetinius resursus. Biomasės panaudojimas energetikoje leistų sukurti šiandien taip reikalingas darbo vietas ir sutaupyti milijonus litų.
Priemonių pasirinkimo kriterijai gelbėjantis nuo sunkmečio turi būti susieti su socialiniais tikslais, kad nenuskriaustumėme silpniausiojo. Siekis sutaupyti apie 50 mln. Lt. naikinant VIF yra trumparegiškumas. Nuo 2008 m. veikiantis Vaikų išlaikymo fondas jau išmokėjo 42 mln. Lt ir panaikinus fondą ši suma tiesiog bus padovanota neatsakingiems tėvams? O juk veikiant fondui valstybės skolininkais jie būtų be senaties termino ir iš bet kokio jų turto ar pajamų išmokėta suma su procentais tikėtina būtų išieškoma. Vietoje svarstymo kaip efektingiau drausminti mūsų visuomenę, pareikalaujant atsakomybės iš vengiančių mokėti alimentus tėvų: juos viešinant, ieškant būdų aktyviau vykdyti išieškojimą, Vyriausybė dar kartą teigdama siūlymą naikinti Vaikų išlaikymo fondą sukėlė nerimą daugelyje šeimų, nes Vaikų išlaikymo fondo paslaugomis jau naudojosi apie 24 tūkstančius vaikų.
Keista, kad šio sunkmečio metu vietoj pasirūpinimo vaikais svarbiau tampa Valstybės investicijų programoje numatyti 12 mln. Lt. (Užsienio reikalų ministerijos pastato Vilniuje T.Vaižganto g. 2 rekonstravimui, 11,9 mln. Lt.; Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros pastatų Rinktinės g. 7 ir 9 rekonstravimui; 4 mln. Lt. - Alytaus pataisos namų bendrabučio rekonstravimui. ir t.t.).
Negi kalinių gyvenimo sąlygos ar ministerijų pastatų blizgesys svarbiau už vaikus?
Geras gaspadorius visų pirma pasirūpina savo šeimos narių išgyvenimu ir tik paskui prabanga. Ar Vyriausybė turi gerą gaspadorių, ar žino prioritetus ir ar išgirs pasiūlymus?
Pateiktas Valstybės ir savivaldybių biudžeto projektas tobulintinas.
MSNG informacija,
Seimo narė R.Baškienė, 8 698 42173
