2009 m. lapkričio 26 d.
Kalbėdama prieš porą dienų svarstant Valstybės biudžetą retoriškai klausiau: Ar Vyriausybė žino prioritetus ir ar girdi pasiūlymus?
Šiandien Sodros biudžeto svarstymas. Tinka tas pats klausimas: Ar žinome prioritetus ir ar išgirsime pasiūlymus? Vertinant Sodros biudžeto projektą susidaro įspūdis, kad valstybę sunkmečio laikotarpiu pavedame gelbėti pensininkams, motinoms auginančioms vaikus, neįgaliesiems, bedarbiams.
Atkreiptinas dėmesys, kad Sodros išmokas pastoviai gauna beveik 1,5 mln. žmonių (pensijos, motinystės išmokos, žalos atlyginimas, nedarbo išmokos). Palyginimui 2009 m. antrą ketvirtį dirbančiųjų žmonių skaičius buvo 1,422 mln.
Išsigelbėjimo iš sunkmečio planai negali būti nukreipti į sunkiausiai gyvenančius ir silpniausius visuomenėje žmones.
Kai kada susidaro įspūdis, kad nežinome kam skirstomos Sodros biudžeto pajamos ir nesuvokiame iš ko jos susidaro. Jei nesudarysime galimybės naujų darbo vietų kūrimui, jau turimų išsaugojimui, reiškia neturėsime įmokų į Sodros biudžetą. Vien tik pensijų, išmokų karpymas Sodros neišgelbės, reikia ieškoti būdų kaip didinti Sodros pajamas.
Kažin kur jau būtumėme nužygiavę, jei ne Prezidentės Dalios Grybauskaitės aktyvi pozicija dėl Sodros biudžeto formavimo principų?
Apie 30 proc. Lietuvos pensininkų pajamos žemiau skurdo ribos. Bet kokia krize negalime pateisinti visuomenės, kuri nesuteikia galimybės senukams gyvenimo saulėlydžio metus nugyventi bent kiek oriau. Todėl mažinimas jau ir taip skurdžių pensijų tampa šventvagišku. Jei jau visiškai neišvengiama svarstytinu galėtų būti kaip atskaitos taškas pensijų nemažinimas bent jau iki 800 Lt. tolygu minimaliai algai.
Iki tokio pat dydžio 800 Lt. galima sutikti ir su nedarbo pašalpų mažinimu, kartu užtikrinant griežtesnę šių pašalpų skyrimo kontrolę.
Taupymo rezervu galėtų būti kelių pensijų mokėjimo vienam asmeniui ribojimas.
Pensijoms Lietuvoje skiriama tik apie 6 proc. BVP, vidutiniškai ES šalys tam išleidžia dvigubai didesnę dalį. Tačiau daugelyje valstybių apie trečdalį išlaidų pensijoms padengiama ne socialinio draudimo įmokomis, bet kitais mokesčiais. Valstybės ir Sodrų biudžetai, nors ir atskiri, deficitas viename ar kitame biudžete vienodai slegia valstybę. Tai lyg dvi švarko kišenės vienai prakiurus, rūbas atrodys suplyšęs.
Galvojant apie jaunas šeimas, apie bedarbystės mastus galima sutikti su nuostata, kad dirbantiems pensininkams pensijos galėtų būti mažinamos, tačiau numatant kompensavimo mechanizmą, už kurį pasisakė ir šalies Prezidentė.
Galima sutikti su nepriemokos dirbusiems pensininkams termino nukėlimu.
Perspektyvoje - svarstytinas ir pensijinio amžiaus didinimo klausimas.
Norint užtikrinti ilgalaikį socialinio draudimo sistemos finansinį tvarumą galėtų būti siūlymas nustatyti senatvės pensijų indeksavimo tvarką, numatant darbo užmokesčio didėjimo įtaką pensijų indeksavimui.
Galimas ir trumpalaikis vienų dvejų metų pervedimų į antrosios pakopos kaupiamuosius fondus sumažinimas iki 1 proc. arba net laikinas sustabdymas.
Daugiau skaidrumo ir kontrolės reikia nustatant netekto darbingumo pensijas ir kitas išmokas, nes gavėjų skaičius auga geometrine progresija. Šį pasiūlymą valstiečiai liaudininkai jau buvome išsakę ir anksčiau.
Vertinant kitų valstybių patirtį verta diskutuoti, kaip kitaip paskirstyti Sodros įmokų procentus, tenkančius darbdaviui ir darbuotojui. Dabar turime santykį 31 ir 3, Belgijos darbuotojai moka 14, Portugalijos 11, o darbdaviai, pvz., Austrijoje, Čekijoje moka - 17, Suomijoje - 21.
Svarstant motinystės (tėvystės) išmokų dydį dėmesio centre turėtų būti vaikas ir jo poreikiai. Tuo pagrindu motinystės pašalpų mokėjimą susisteminti sumažinant viršutinę ribą ir pakeliant apatinę. Tikslas - vaiko gerovė. Aišku, tai šiek tiek iškreipia socialinio draudimo principus, bet svarstyti verta.
Būtinas taupumas pačioje Sodros sistemoje. Verčia susimąstyti Sodros reprezentacinės išlaidos, Windons operacinių sistemų programos pirkimas už 8,6 mln.Lt. Ar tikrai nebuvo pigesnių variantų?
Visi suprantame, kad šio sunkmečio sąlygomis gyvename ne pagal galimybes, kad įvairios išmokos ekonomikos pakilimo metu buvo užaukštintos (bet juk siekėme kilniausių tikslų padėti šeimoms auginančioms vaikus, didinome jau ir taip mažiausias ES pensijas). Sodros vadovai turėtų ne tik padejuoti. Būtini jų kaip dirbančių šioje sistemoje specialistų - siūlymai kaip keisti Sodros koncepciją, socialinės apsaugos sistemos gelbėjimosi ratu pirmoje eilėje matant verslo plėtrą ir tam sąlygų sudarymą. Reikia aiškumo ir ilgalaikės perspektyvos, reikia įsiklausymo į pasiūlymus ir diskusijų.
MSNG informacija
Seimo narė R. Baškienė, 8698 42173
