Š. m spalio 25 d., minint Konstitucijos dieną, Seimo Socialinių reikalų
ir darbo komitetas surengė mokslinę konferenciją „Iššūkiai konstitucinėms
vertybėms šiandien“. Konferencijoje aptarta šeimos, kaip konstitucinės
vertybės, svarba.
Konferenciją pradėjęs
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, taip pat parlamentinės
grupės „Už tradicinę šeimą“ pirmininkas Stasys Šedbaras pažymėjo, kad gerbiant Lietuvos
Respublikos Konstituciją ir valstybės sąrangą bei atskirų valstybės institucijų
sprendimus, bus ieškoma būdų ir galimybių papildyti Konstituciją, kad tradicinės
vertybės būtų gerbiamos ir įtvirtintos teisės aktuose. „Parlamentinės grupės,
kurią sudaro daugiau nei 90 Seimo narių, gausa rodo, kad problema egzistuoja ir
bus siekiama ją išspręsti,“ – teigė S. Šedbaras. „Nepaisant to, kad yra tokie
nutarimai, prioritetai ir vertybės turi būti įteisintos – reikia įvardyti
konstitucinį šeimos supratimą per santuoką, nes tai yra sutuoktinių
įsipareigojimas vienas kitam ir valstybei.“
Konferencijoje Mykolo
Romerio universiteto Teisės filosofijos ir istorijos katedros profesorius
Saulius Arlauskas analizavo temą „Santuokos ir šeimos atskyrimas Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo šviesoje“. Profesorius teigė, kad
išaiškinimu sukurta nauja šeimos doktrina, o santuoka liko tik formali
registracija: „Visos sutuoktiniam būdingos teisės ir pareigos atsidūrė šeimos
sąvokos turinyje, išplėsta šeimos sąvoka ir, kita vertus, maksimaliai
susiaurinta pati santuokos sąvoka, santuoka laikoma paprastu formaliu
registracijos aktu, netgi nesvarstant, kokią esmę turi valstybinė santuokos
registracija“.
Vilniaus universiteto Socialinio
darbo katedros docentė Irena Eglė Laumenskaitė savo pranešime atskleidė šeimos
politikos ir politikos šeimai skirtumus, pabrėždama, kad visuomenėje šeimos
pokyčius ir jos politiką įtakoja daugelis dalykų, tame tarpe ir teisiniai
sprendimai. „Šeimos krizė rodo, kad per mažai rūpinamasi politika šeimai, kuri
stiprintų šeimos ryšius, atsakomybę ir gerovę“, – teigė mokslininkė.
Mykolo Romerio universiteto Teisės filosofijos ir istorijos katedros
profesorius Alfonsas Vaišvila nagrinėjo santuokos ir partnerystės institutų sutapimus
bei skirtumus. Profesorius teigė, kad kol kas egzistuoja viena forma –
santuokinė forma, tad valstybė turi teisę ją remti. A. Vaišvila akcentavo,
jog kiekvienam asmeniui palikta laisvė rinktis – kas atsisako įsipareigojimų,
tas atsisako ir iš jų kylančių pareigų, tas laisvavališkai ir viešai pareiškia,
kad objektyviai nepageidauja iš tų įsipareigojimų kylančių teisių.
Birutė Obelenienė, Vytauto Didžiojo
universiteto Santuokos ir šeimos studijų centro profesorė konferencijoje
akcentavo santuokos ir šeimos neatsiejamumo vaidmenį asmens ir visuomenės gerovei
bei valstybės saugumui. Profesorė, apibendrindama JAV, Kanadoje, 30-tyje
Europos šalių atliktų reprezentatyvių mokslinių studijų, apjungiančių ne vieną
tūkstantį atliktų tyrimų santuokos vaidmens asmens sveikatai ir visuomenės
gerovei srityje, konstatavo, jog santuoką galima traktuoti kaip tam tikrą
atrankos mechanizmą: kaip patvirtina tyrimai, tuoktis linkę fiziškai ir
psichiškai sveikesni žmonės, bei susituokusių ir gyvenančių santuokoje
suaugusių ir ypač vaikų sveikatos rodikliai yra žymiai aukštesni nei gyvenančių
ne santuokoje ar nesusituokusių tėvų bei sugyventinių poroje. Kitaip sakant ,
santuoka yra asmenų sveikatos bei gerovės ir priežastis, ir pasekmė. Būti
susituokusiu, tai lyg tam tikras statusas visuomenėje, patvirtinantis, jog šis
asmuo nevengia prisiimti atsakomybės ir įsipareigoti, t.y. kaip tam tikras
asmenų brandumo įrodymas. „Santuoka kaip vyro ir moters viso gyvenimo sutartis
yra seniausia institucija, senesnė už visas žinomas demokratines ir
parlamentines valdymo formas bei teisines sistemas. Ilga žmonijos istorija
patvirtina, jog santuoka kaip bendra vyro ir moters gyvenimo kartu forma yra
pati priimtiniausia. Santuoka nėra įprastas teisinis konstruktas. Ji –
pirmapradė institucija, kurią teisė pripažino, bet nesukūrė. Santuoka kyla iš
žmogaus prigimties, kuri nekinta nuo pat žmogaus atsiradimo pradžios, ir
nepriklauso nuo to kad požiūris į ją kinta,“ –
teigė B. Obelenienė.
Argumentų ir premisų reikšmę logikai,
grindžiančiai santuokos bei šeimos sąryšį, gvildeno Vytauto Didžiojo
universiteto Edukologijos katedros profesorius Kęstutis Pukelis.
Seimo Socialinių reikalų
ir darbo komiteto pirmininkas dr. Rimantas Jonas Dagys, apibendrindamas
konferencijoje išsakytas nuomones pasakė, kad siekiant aiškiai apibrėžti šeimos
sampratą reiks atlikti Konstitucijos pakeitimus, tikslinti įstatymus. „Be to, Seime
nesenai įkurta parlamentinė grupė „Už tradicinę šeimą“, tad raginame analogiškas
grupes kurti ir savivaldybių tarybose, siekiant, kad diskusija apie šeimą vyktų
visoje visuomenėje. Tai tikrai būtų Lietuvos ateitį lemianti rimta diskusija“, –
teigė R. J. Dagys.
Parengė
Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Asta Dolmantienė
(85) 2396822
