Seimo
Socialinių reikalų ir darbo komitetas š. m. kovo 23 d. posėdyje po svarstymo pritarė Sveikatos
sistemos įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-2560,
kuriuo siūloma sureguliuoti sveikatinimo programų finansavimą iš valstybės biudžeto lėšų, numatytų
Sveikatos apsaugos ministerijai, taip, kad teisę pretenduoti į šį finansavimą
turėtų ne tik asociacijos, tačiau ir kitų teisinių formų nevyriausybinės
organizacijos viešosios įstaigos bei labdaros ir paramos fondai.
Komitetas
svarstė Socialinės paramos mokiniams įstatymo 1 ir 5 straipsnių pakeitimo ir
papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-292, kuriuo siūloma visus besimokančius
pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas mokinius pietumis maitinti
nemokamai. Nuspręsta šį projektą atmesti, nes jis neatitinka Vyriausybės
programos nuostatų, įtvirtinančių siekį taupiai ir efektyviai naudoti mokesčių
mokėtojų lėšas ir numatančių nemokamą maitinimą skirti mokiniams, kurie mokosi
priešmokyklinio ugdymo įstaigose ar pagal pradinio ugdymo programas, 14 klasių
vaikams, gyvenantiems šeimose, kurių pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5
valstybės remiamų pajamų dydžio; į tai, kad nuo 2010 m. sausio 1 d.
atskiros nemokamo maitinimo rūšys įstatyme nebeišskiriamos; ir į tai, kad
siūloma nuostata skirti nemokamus pietus visiems mokiniams, kurie mokosi pagal
priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas, suteiktų teisę į paramą toms
šeimoms, kurioms ši parama nėra būtina. Įstatymui įgyvendinti iš valstybės
biudžeto papildomai reikėtų apie 55,6 mln. litų, o mokyklų steigėjų
papildomos lėšos patiekalų gamybos išlaidoms finansuoti apie 13,4 mln.
litų per metus.
Socialinės
paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 4
straipsnio 2 dalies ir 15 straipsnio 6 dalies pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIP-460 yra siūloma išimties tvarka
skiriamos piniginės socialinės paramos didžiausią ribą piniginei socialinei
paramai skirtose lėšose padidinti nuo 2 iki 4 procentų, o apskaičiuotą darbo
užmokestį pakeisti išmokėtu. Apsvarstęs projektą, Komitetas nusprendė jį
atmesti, atsižvelgdamas į Vyriausybės, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ir Seimo
kanceliarijos Teisės departamento išvadų argumentus; į tai, kad nuo 2011 m.
vasario 1 d. ne tik darbo užmokestis, bet ir dauguma kitų pajamų rūšių, kurios
buvo išmokėtos ne mažiau kaip vieną mėnesį pavėluotai, yra įskaitomos į pajamas
tų mėnesių, kuriais jos buvo išmokėtos; taip pat į tai, kad šiuo metu yra
rengiama nauja įstatymo redakcija, kurią Vyriausybė numato pateikti svarstyti
Seimui pavasario sesijos metu.
Komitetas
pritarė Ūkio ministerijos parengtai Lietuvos Respublikos pozicijai dėl Europos
Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos Privačiosios bendrovės
statuto (SPE) ir pirmininkaujančios valstybės narės diskusinio dokumento (Nr.
ES-11-16). Komitetas pritarė pozicijos nuomonei pritarti naujam
pirmininkaujančios valstybės narės siūlymui reglamento nuostatas dėl darbuotojų
dalyvavimo įmonės (SPE) valdyme taikyti tuomet, kai 1/3 įmonės darbuotojų, bet
nemažiau nei 500, nuolat dirba valstybėje narėje, taikančioje darbuotojams
aukštesnio lygio dalyvavimo teises, nei valstybėje narėje, kurioje yra
registruota įmonės buveinė. Reglamentu siūloma sukurti naują visoje Europos
Sąjungoje vienodomis sąlygomis veikiančio juridinio asmens formą, skirtą
smulkioms ir vidutinėms įmonėms.
Komitetas,
vykdydamas parlamentinę kontrolę svarstė Šeimynų įstatymo įgyvendinimo
problemas. Posėdyje išklausyti šeimynų atstovai. Atkreiptas dėmesys, kad
pasitaiko atvejų, jog šeimynos negauna finansavimo iš kitų savivaldybių už jų
vaikų priežiūrą; nėra nustatytas šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų
finansavimas, sumažėjus nustatytam vaikų skaičiui šeimynoje ir kita. Komitetas
su Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų atstovais aptarė
keliamų problemų sprendimo būdus bei įstatymo tobulinimo galimybes. Nutarta
komiteto narių vardu teikti Šeimynų įstatymo pataisas, numatančias, kad
sutartis dėl socialinės globos finansavimo būtų sudaroma su kiekviena
savivaldybe, kurios sprendimu vaikas apgyvendinamas šeimynoje, kad
nepriklausomai nuo to, kuri savivaldybė apgyvendino vaiką šeimynoje, būtų
užtikrinamas šio vaiko socialinės globos finansavimas. Taip pat siūloma
įteisinti, kad šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos nesumažėtų, kai šeimynoje
sumažės vaikų skaičius bei Šeimynų įstatymas būtų suderintas su kitais teisės
aktais. Rengiamos pataisos Seimo posėdžių sekretoriate bus registruotos
artimiausiu metu.
Taip
pat svarstant šeimynų problemas sutarta, kad Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija artimiausiu metu surengs seminarą šeimynų dalyviams bei vaiko
teisių apsaugos ir socialinių paslaugų skyrių specialistams savivaldybėse
Šeimynų įstatymo įgyvendinimo klausimais. Siekiant konstruktyvesnio dialogo,
spartesnio problemų sprendimo ir platesnio šeimynų atstovavimo šeimynų
dalyviams rekomenduota steigti asociaciją. Posėdžio metu prieita bendros
nuomonės, kad svarbiausia vaiko interesai ir pakviesta gernoriškai
bendradarbiauti siekiant bendro tikslo. Šiuo metu šalyje veikia 43 šeimynos,
jose globojami 303 vaikai.
Parengė
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto
biuro patarėja
Asta Dolmantienė
tel. (8 5) 239 6822, el. p. [email protected]
