Š. m.
kovo 30 d. posėdyje Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagrindinio komiteto
teisėmis svarstė ir pritarė Darbo kodekso 101, 146 ir 214 straipsnių pakeitimo
įstatymo projektui Nr. xip-2980.
Projekto tikslas įteisinti nuostatą, kad konkursinių pareigų sąrašą ir
konkursų viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė,
tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taip pat projektu siekiama
aiškiau reglamentuoti ne viso darbo laiko sąlygomis dirbančių darbuotojų
garantijų ir teisių užtikrinimą palyginus su darbuotojais, kurie dirba tokį
patį ar lygiavertį darbą viso darbo laiko sąlygomis. Projektu siekiama sudaryti
geresnes sąlygas pasinaudoti papildomomis lengvatomis pamaininį darbą
dirbantiems darbuotojams, kurie augina vaikus.
Komitetas,
kaip papildomas, svarstė Psichologų
praktinės veiklos įstatymo projektą (Nr. XIP-1084(2), kuriuo siekiama sudaryti
sąlygas psichologams teikti psichologines paslaugas ir apsaugoti asmenis nuo
nekokybiškų tokių paslaugų teikimo. Priėmus šį įstatymą būtų įteisinta
licencijavimo tvarka verstis psichologo veikla. Komitetas, atsižvelgdamas į
ekspertų pateiktas pastabas ir įstatymo projekto iniciatoriaus Seimo nario
G. Navaičio argumentus, pasiūlė pagrindiniam komitetui sudaryti darbo
grupę įstatymo projektui tobulinti.
Apsvarstęs
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo
įstatymo projektą Nr. XIP-935(2), komitetas
nusprendė jį atmesti atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūloma
įtvirtinti galimybę nepasibaigus neįgalumo galiojimo terminui nustatyti
darbingumo lygį, kuris įsigalios asmeniui sukakus 18 metų. Tačiau asmens
neįgalumas ar darbingumo lygis konstatuojami jų nustatymo momentu, o ne iš
anksto. Nesukakusiam 18 metų asmeniui yra nustatomas neįgalumo lygis, o išimtis
taikoma tik draustiems valstybiniu socialiniu draudimu, t.y. dirbantiems ar
dirbusiems, asmenims. Pilnamečio asmens, negalinčio pasirašyti, problemai
spręsti galiojančio teisinio reguliavimo pakanka pagal Darbingumo lygio
nustatymo tvarkos aprašą, kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos
gydantį gydytoją ir pateikti laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Neįgalumo ir
darbingumo nustatymo tarnybą darbingumo lygiui nustatyti turi teisę pats asmuo ar jo tėvai, globėjai
(rūpintojai) ar jo įgalioti kiti asmenys.
Kadangi
ilgai užtrunka ne darbingumo lygio, o neveiksnumo nustatymo procedūra,
Komitetas, įvertinęs keliamos problemos aktualumą, nutarė viename iš artimiausių
posėdžių nagrinėti neveiksnumo nustatymo klausimą.
Parengė
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto
biuro patarėja
Asta Dolmantienė
tel. (8 5) 239 6822, el. p. [email protected]
