Š. m. gruodžio 7 d. Socialinių reikalų ir darbo komitetas posėdyje svarstė Valstybinio socialinio draudimo (Nr. XIP-3167; XIP-3168; XIP-3169) ir Sveikatos draudimo (Nr. XIP-3170) įstatymų pataisas, kuriomis siekiama numatyti, kad už laiku nesumokėtų įmokų, delspinigių ir baudų skolos sumokėjimo atidėjimo laikotarpį į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą būtų mokamos palūkanos, nes šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatose to nėra numatyta.
Atsižvelgiant į šiuo metu individualių įmonių savininkams galiojančią valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, kuri yra priimtina šiems asmenims, bei nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį naują reglamentavimą, kuris kelia didelį individualių įmonių savininkų susirūpinimą, siūloma pratęsti dvejiems metams šiuo metu taikomą valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką šiems asmenims. Taip pat siekiama nustatyti, kad savarankiškai dirbančių asmenų sveikatos draudimas būtų vykdomas Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka tam, kad būtų išvengta dviejų įstatymų, skirtingai reglamentuojančių privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimą, kolizijos. Siūloma įteisinti, kad valstybės tarnautojui už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, būtų draudžiami visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis nuo vykstantiems asmenims mokamų šių institucijų išmokų.
Komitetas pritarė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio pakeitimo (Nr. XIP-2691) ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 70 straipsnio pakeitimo ir papildymo (Nr. XIP-2692) įstatymų projektams, kuriais siekiama nustatyti didesnio dydžio kompensacijas valstybės tarnautojų ar diplomatų žūties ar sužalojimo atveju, kai tarnybines pareigas jie vykdė ginkluotų konfliktų zonose.
Projekte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai vykdęs tarnybines pareigas valstybės tarnautojas ar diplomatas žūva valstybės teritorijoje, kurioje vyksta ginkluoti konfliktai, jo artimiesiems būtų išmokama vienkartinė 100 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o sužalojimo arba sunkios ligos atveju, atsižvelgiant į sveikatos sutrikimo laipsnį – nuo 30 iki 50 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Siūlomi kompensacijų dydžiai susiję su tuo, kad kariui žūties atveju išmokama 120 kario mėnesių kario tarnybinių atlyginimų, o sužalojimo atveju – nuo 36 iki 60 mėnesių (priklausomai nuo sveikatos sutrikimo laipsnio) kario tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Tokiu būdu karo zonose tarnaujančių valstybės tarnautojų ir diplomatų socialinės garantijos žūties ar sužalojimo atveju būtų priartintos prie kariams numatytų socialinių garantijų.
Parengė Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Asta Dolmantienė
tel. (85) 239 6822