Balandžio 18 d. Socialinių
reikalų ir darbo komitetas posėdyje svarstė Seimo nutarimo „Dėl valstybės
pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“
projektą Nr. XIP-3889. Komitetas iš esmės pritarė šiam projektui, atkreipdamas
dėmesį, jog darni šeima – vienas esminių elementų, užtikrinančių visuomenės
atsparumą ir brandą bei tautos išlikimą, todėl manytina, kad šeimos institutui
Valstybės pažangos strategijoje turi būti skirtas deramas dėmesys. Be to,
siekiant įgyvendinti „Nacionalinio susitarimo dėl šeimai palankios aplinkos
kūrimo“, kuris taip pat buvo inicijuotas visuomeninių organizacijų, derintas su
visuomene ir pasirašytas politinių partijų, nuostatas, pasiūlė papildyti
dokumentą, kad kuriant šeimai palankią aplinką būtų plečiama kompleksinių
paslaugų ir infrastruktūros šeimai sistema, užtikrinta šeimos gerovė ir
materialinis saugumas, sudarytos palankios sąlygos šeimos prokreacinės
funkcijos įgyvendinimui, formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šeimą.
Šiam pasiūlymui komitete pritarta bendru sutarimu.
Socialinių reikalų ir darbo
komitetas, vietoj Biudžeto ir finansų komiteto perskirtas pagrindiniu, taip pat
apsvarstė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 17 ir 27 straipsnių pakeitimo
ir papildymo bei įstatymo papildymo nauju 17‘ straipsniu įstatymo projektą Nr.
XIP-3038, kuriuo siūloma įvesti progresinį gyventojų pajamų mokestį ir išplėsti
šio mokesčio bazę. Komitetas nusprendė įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams
patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje
pateiktas pastabas, taip pat kreiptis į Seimo valdybą ir siūlyti sudaryti darbo
grupę galimos progresinių mokesčių sistemos Lietuvoje principams nustatyti.
Komitetas, vykdydamas
parlamentinę kontrolę, aptarė Savanoriškos veiklos įstatymo, įsigaliojusio 2011
m. rugpjūčio 1 d., įgyvendinimą. Aptarime dalyvavo Socialines apsaugos ir darbo
ministerijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Maltos ordino atstovai.
Buvo priminta įstatymo paskirtis, esminės nuostatos ir įgyvendinimo aspektai,
taip pat pateikti siūlymai ateičiai ir savanoriškos veiklos plėtojimo kryptys.
Konstatuota, kad įstatymu savanorišką veiklą plėtojančioms organizacijoms
sudaryta palanki teisinė aplinka, įstatymas padeda kontroliuojančioms
institucijoms kompetentingai komunikuoti su organizacijomis, įstatymo nuostatos
yra pakankamai aiškios, leidžiančios organizacijoms savanorių veiklą
organizuoti atsižvelgiant į veiklos sritį ir ypatumus, taip pat organizacijos
pobūdį ir gerąją praktiką. Įstatymas padeda savanoriams ir savanoriškos veiklos
organizatoriams reguliuoti tarpusavio santykius.
Specialistai siūlo didinti
įstatymo žinomumą, pristatyti jį plačiau ir suprantamai aiškinti jo nuostatas
potencialiems savanoriškos veiklos organizatoriams ir finansuotojams, stiprinti
savanoriškos veiklos pripažinimo aspektus, taip pat su savanorišką veiklą
plėtojančiais organizacijų ir kontroliuojančių institucijų atstovais aptarti
Savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo sąlygų ir tvarkos aprašo taikymą
praktikoje ir, esant poreikiui, aprašą keisti.
Savanorišką veiklą jie siūlo
plėtoti taip: informuoti visuomenę ir formuoti palankų požiūrį į savanorišką
veiklą, vykdyti savanorišką veiklą atskirose viešosios politikos srityse, „tinklinti“ savanorišką veiklą plėtojančias organizacijas ir
gerinti organizacijų darbo su savanoriais kokybę.
Komiteto nariai domėjosi, kaip
įstatymas paskatino savanoriškos veiklos plitimą, kaip specialiomis programomis
yra skatinama savanoriška veikla, ar bus (ir jei bus – kada) parengta tipinė
savanoriškos veiklos sutartis, kaip savanorišką veiklą skatina savivaldybės.
Komiteto nariai ir svečiai
pasidžiaugė, kad prieš nepilnus metus priimto ir įsigaliojusio įstatymo
įgyvendinimas startavo sėkmingai, o tai paskatino savanoriškos veiklos plitimą.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro informacija
