2012 m. gegužės
2 d. posėdyje kaip specializuotas Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė
keturių Europos Sąjungos teisės aktų projektų Europos Komisijos pasiūlymų, būtent:
dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama direktyva
2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (KOM(2012)129); dėl Europos Parlamento
ir Tarybos direktyvos dėl vėliavos valstybės įsipareigojimų užtikrinti, kad
būtų laikomasi Tarybos direktyvos 2009/13/EB, įgyvendinančios Europos bendrijos
laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos
(ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir
iš dalies keičiančios direktyvą 1999/63/EB (COM(2012)134); dėl Tarybos
reglamento dėl naudojimosi teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant į
įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisves (KOM(2012)130); ir dėl Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo
paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo (COM(2012)131) atitikimą
subsidiarumo principui.
Pirmojo
projekto tikslas numatyti priemones, susijusias su uosto valstybės kontrole,
kuriomis būtų užtikrintas atitinkamų Tarptautinės darbo organizacijos 2006 m.
priimtoje Konvencijoje dėl darbo jūrų laivyboje (toliau Konvencija) nustatytų
darbo jūrų laivyboje standartų taikymas visuose laivuose, įplaukiančiuose į ES
uostus, nepriklausomai nuo laivo vėliavos ir jūrininkų pilietybės. Pasiūlymu siekiama
atsižvelgti į naujus dokumentus ir susitarimus, priimtus remiantis Konvencija,
būtent: į dokumentų, kuriuos turi patikrinti inspektoriai, sąrašą įrašant darbo
jūrų laivyboje liudijimą ir darbo jūrų laivyboje atitikties deklaraciją; išplečiant
inspektuojamų dalykų sritį (pvz., tikrinti, ar su kiekvienu jūrininku turimos
tinkamos abiejų šalių pasirašytos darbo sutartys, kuriose numatytos būtinos
sąlygos); išplečiant tyrimo aprėptį nagrinėjant skundus ir numatyti tinkamą
procedūrą.
Antruoju
projektu siekiama apibrėžti vėliavos valstybės atsakomybę. Direktyva 2009/13/EB
(toliau Direktyva) taikoma jūrininkams, dirbantiems su valstybės narės
vėliava plaukiojančiuose laivuose, t.y. visuose valstybiniuose ir privačiuose
laivuose, kurie paprastai verčiasi komercine veikla, išskyrus žvejybos ar
panašios paskirties laivus ir tradicinės konstrukcijos laivus, kaip kad
vienstiebiai kabotažiniai laivai ir džonkos; Direktyva netaikoma karo laivams
ir karinio laivyno pagalbiniams laivams. Projekte apibūdinamas pasiūlymo
dalykas užtikrinti, kad ES vėliavos valstybės laikytųsi savo įsipareigojimų
taikant Direktyvą ir užtikrinant jos vykdymą; pateikiamos laivo ir laivo
savininko apibrėžtys, pagrįstos Konvencijos apibrėžtimis ir vartojamos Direktyvoje,
siekiant išvengti standartų ir įgyvendinimo priemonių neatitikimų; nustatomas vėliavos
valstybės įsipareigojimas sukurti tikrinimo mechanizmus ir užtikrinti, kad su
jos vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi Direktyvos; numatoma darbuotojų,
įpareigotų tikrinti, ar su atitinkamų valstybių narių vėliavomis
plaukiojančiuose laivuose tinkamai taikomi Direktyvoje nustatyti reikalavimai,
profesinė kvalifikacija ir nepriklausomumas; reglamentuojamos valstybės narės
skundų nagrinėjimo procedūros su ES jos vėliavomis vėliava plaukiojančiuose
laivuose procedūros ir nustatyti principai bei tvarka, kurių turi laikytis
kompetentingi vėliavos valstybių darbuotojai. Direktyva įsigaliotų Konvencijos
dėl darbo jūrų laivyboje įsigaliojimo dieną ir turėtų būti perkelta ir
įgyvendinta nacionalinėje teisėje per metus po įsigaliojimo.
Trečiuoju
projektu siūloma patikslinti bendruosius principus ir ES lygmeniu galiojančias
taisykles, susijusias su naudojimusi pagrindine teise imtis kolektyvinių
veiksmų atsižvelgiant į paslaugų teikimo laisvę ir įsisteigimo laisvę,
įskaitant poreikį jas praktiškai suderinti tarpvalstybinėse situacijose.
Pasiūlymas apima ne tik laikiną darbuotojų komandiravimą į kitą valstybę narę
teikti paslaugas tarpvalstybiniu mastu, bet ir numatomą restruktūrizavimą ir
(arba) bendrovių perkėlimą iš vienos valstybės narės į kitą. Norint patikslinti
bendruosius principus ir ES lygmens taisykles, taikomas naudojimuisi pagrindine
teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant į paslaugų teikimo laisvę ir
įsisteigimo laisvę, įskaitant poreikį jas praktiškai suderinti tarpvalstybinėse
situacijose, būtini veiksmai ES lygmeniu ir valstybės narės vienos jo pasiekti
negali. Teisėkūros iniciatyva, kuria patikslinamas naudojimasis pagrindine
teise imtis kolektyvinių veiksmų įsisteigimo laisvės ir paslaugų teikimo
laisvės kontekste, turėtų būti priimta remiantis SESV 352 straipsniu. Tokia
iniciatyva nebūtų nustatytos taisyklės, susijusios su naudojimusi teise
streikuoti. Reglamentas laikomas tinkamiausia teisine priemone, siekiant
patikslinti bendruosius principus ir ES lygmeniu galiojančias taisykles, kad
tarpvalstybinėse situacijose naudojimasis pagrindinėmis teisėmis būtų
suderintas su ekonominėmis laisvėmis.
Ketvirtojo projekto
tikslas įgyvendinti ir praktiškai taikyti direktyvą 96/71/EC dėl
komandiruojamų darbuotojų (toliau Direktyva) siekiant, kad būtų gerbiamos
komandiruojamų darbuotojų teisės, aiškiai nustatomos nacionalinių valdžios institucijų
pareigos ir socialinių partnerių vaidmuo taikant Direktyvą. Laisvė teikti
paslaugas yra viena iš pagrindinių ES teisių, ji taip pat apima ir teisę
įmonėms komandiruoti savo darbuotojus teikti paslaugas kitoje valstybėje. Tokių
darbuotojų darbą reglamentuoja darbuotojų komandiravimo direktyva 96/71/EB. Praktika parodė, kad nepaisant
nemažo skaičiaus ES darbo teisės dokumentų, nustatančių minimalius standartus,
valstybėse narėse egzistuoja ženklūs užimtumo teisės skirtumai, atspindintys
skirtingą šalių socialinio ir ekonominio išsivystymo lygį, skirtingas gamybinių
santykių sistemas. Plečiantis paslaugų teikimo geografijai, tokie užimtumo
sąlygų skirtumai tampa vis akivaizdesni ir kelia sunkumų tinkamai užtikrinant (suderinant)
darbuotojų ekonomines laisves ir jų socialinių teisių apsaugą. Pasirodė, kad Direktyvos
nuostatos nėra pakankamai aiškios (tai parodė kai kurios Teismo bylos).
Apsvarstęs
šiuos klausimus, Socialinių reikalų ir darbo komitetas konstatavo, kad galimo
prieštaravimo subsidiarumo principui nėra.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė
(85) 2396776
