1. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Algimantas Valantinas 2009 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Seimą, prašydamas sutikimo patraukti Panevėžio apygardos teismo teisėjus Rimantą Savicką ir Arnoldą Šukaitį baudžiamojon atsakomybėn, taip pat dėl sutikimo juos suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę.

2. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. XI-236 (Žin., 2009, Nr. 49-1943) sudarė Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Panevėžio apygardos teismo teisėjus Rimantą Savicką ir Arnoldą Šukaitį, taip pat dėl sutikimo juos suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę (toliau – Komisija) iš 10 Seimo narių: Komisijos pirmininko Prano Žeimio, narių – Vytauto Bogušio, Ryto Kupčinsko, Petro Luomano, Broniaus Paužos, Rimanto Smetonos, Andriaus Šedžiaus, Eriko Tamašausko, Manto Varaškos, Mečislovo Zasčiurinsko. Komisija įpareigota tyrimą atlikti iki 2009 m. gegužės 14 d.

3. Komisija 2009 m. balandžio 30 d. posėdyje susipažino su generalinio prokuroro Algimanto Valantino Seimui 2009 m. balandžio 28 d. pateiktame prašyme išdėstytomis aplinkybėmis.

Generalinio prokuroro Algimanto Valantino teikime pažymima, kad 2009 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) Panevėžio valdyboje buvo pradėtas tyrimas byloje Nr. 07-1-402-09 pagal požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 228 straipsnio 1 dalyje, Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas, tikro dokumento suklastojimas ir panaudojimas, sukčiavimas). Tą pačią dieną Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyboje pradėtas tyrimas byloje Nr. 07-1-403-09 pagal požymius nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje, Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje (kyšininkavimas ir papirkimas).

Teikime taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-1-402-09 surinkti duomenys leidžia įtarti, kad valstybės tarnautojas – Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Rimantas Savickas organizavo tikro dokumento suklastojimą: 2008 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos bendrosios praktikos gydytoją, kad ši išduotų jokia liga nesirgusiai J. S. nedarbingumo pažymėjimą. Jo prašoma gydytoja suklastojo tikrą dokumentą – J. S. vardu išduotame nedarbingumo pažymėjime Nr. 4821520 padarė įrašus, kurių duomenys neatitinka tikrovės, apie tariamos J. S. ligos faktą ir diagnozę bei dėl to turėtą nedarbingumą nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2008 m. lapkričio 12 d. ir šį suklastotą tikrą dokumentą perdavė Rimantui Savickui.

Baudžiamoji atsakomybė už tokią galimai teisėjo Rimanto Savicko padarytą veiką numatyta Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Teikime taip pat rašoma, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-1-403-09 surinkti duomenys leidžia įtarti, kad valstybės tarnautojas – teisėjas Rimantas Savickas piktnaudžiavo tarnyba siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos: už bankroto bylose Nr. B2-502-338/2008, Nr. B2-313-33812008 paskirtos bankroto administratorės I. K. naudai ir jos prašymu priimamus procesinius sprendimus 2008 m. spalio mėnesio viduryje iš I. K. priėmė apie 60 litų vertės viskio „Grant’s“ butelį ir tris apie 30 litų vertės šernienos dešras; 2008 m. lapkričio mėnesio viduryje iš I. K. priėmė apie 100 litų vertės viskio „Tullamore Dew“ butelį ir 2008 m. gruodžio 29 d. per teisėją Arnoldą Šukaitį iš I. K. priėmė apie 135 litų vertės viskio „Glenfiddish“ butelį.

Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas pažymi, kad dėl šių teisėjo Rimanto Savicko ir jam padėjusio teisėjo Arnoldo Šukaičio veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažemintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas. Baudžiamoji atsakomybė už tokias galimai teisėjo Rimanto Savicko padarytas veikas numatyta Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, o už teisėjo Arnoldo Šukaičio galimai padarytas veikas – Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.

Teikime taip pat pažymima, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-1-403-09 metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad teisėjas Rimantas Savickas piktnaudžiavo tarnyba siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos: 2008 m. lapkričio 4 d. ir 2008 m. gruodžio 1 d. iš bankroto administratoriaus A. K. už tai, kad nagrinėjamose bankroto bylose bankroto administratoriumi skirtų būtent jį ir taip užtikrintų jam pajamų šaltinį, kartu su teisėju Arnoldu Šukaičiu priėmė keturias 990 litų vertės automobilio padangas, kurios jo pavedimu buvo uždėtos ant Rimanto Savicko ir Arnoldo Šukaičio medžioklėje naudojamo automobilio UAZ-31519 ratų. Priėmęs iš A. K. šiuos daiktus, valstybės tarnautojas – teisėjas Rimantas Savickas skyrė A. K. savo nagrinėjamose bankroto bylose bankroto administratoriumi ir priėmė A. K. materialiai naudingus bei jo prašytus procesinius sprendimus.

Dėl šių teisėjo Rimanto Savicko ir jam padėjusio teisėjo Arnoldo Šukaičio veiksmų didelės žalos patyrė va1stybė, nes buvo pažemintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas. Baudžiamoji atsakomybė už tokias ga1imai teisėjo Rimanto Savicko padarytas veikas numatyta Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, o už teisėjo Arnoldo Šukaičio galimai padarytas veikas – Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.

Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas teikime taip pat pažymi, kad nurodytas aplinkybes patvirtina duomenys, užfiksuoti protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, įtariamųjų A. K. ir D. N. apklausos protokoluose, liudytojų I. K., R. L., J. R., A. M. apklausos protokoluose, akistatų protokoluose, dokumentų pateikimo protokoluose, apžiūrų protokoluose, taip pat duomenys, esantys teisėjo Rimanto Savicko nagrinėtose bankroto bylose Nr. B2-502-338/2008, Nr. B2-313-338/2008 ir kitose šio teisėjo 2008–2009 m. laikotarpiu nagrinėtose bankroto bylose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo sutikimo. Teismų įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo sutikimu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad jeigu nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kai šis leidimas pagal įstatymus būtinas, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas.

Atsižvelgiant į tai, yra būtinas Seimo sutikimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn teisėjus Rimantą Savicką ir Arnoldą Šukaitį, juos suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę.

4. Komisija 2009 m. gegužės 6 d. posėdyje išklausė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoją Gintarą Jasaitį ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą Justą Laucių, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio apygardos valdybos viršininką Povilą Urbšį, kurie supažindino Komisijos narius su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

5. Komisija 2009 m. gegužės 8 d. posėdyje išklausė teisėjų Rimanto Savicko ir Arnoldo Šukaičio paaiškinimų. Teisėjas Rimantas Savickas teigė, kad jo dukra tikrai sirgo, todėl jai teisėtai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kurį ji perdavė „Sodrai“, jai už ligos laikotarpį buvo išmokėti pinigai. Rimantas Savickas neigė iš gydytojos paėmęs nedarbingumo pažymėjimą ir perdavęs jį savo dukrai. Jis taip pat teigė, kad medžioklės metu namelyje pas bankroto administratorių I. K. būdavo viskio butelių, kad dešromis dalydavosi dažnai, kad jam paskambino bankroto administratorius A. K. ir pasakė, kad nupirko padangas. Jis atsakęs, kad padangas paims vairuotojas R. L., tačiau, ar jis jas paėmė – nežinąs.

Arnoldas Šukaitis neneigė, kad prašė nupirkti padangas, tačiau teigė, kad teisėjai jokio spaudimo bankroto administratoriui A. K. nedarę. Arnoldas Šukaitis taip pat teigė, kad su bankroto administratoriumi I. K. bendravo šeimomis, kad I. K. praktiškai buvo medžiotojų būrelio vadovė, kuri labai rėmė būrelį, todėl važiuojant pas ją medžiotojai visada veždavosi vyno, saldainių, įvairių suvenyrų. Arnoldas Šukaitis taip pat prisipažino, kad 2009 m. gruodžio 29 d. bankroto administratorė I. K. paprašė jo perduoti teisėjui Rimantui Savickui dovanėlę, todėl jis paėmė maišelį su viskio buteliu, kurį perdavė teisėjui Rimantui Savickiui, tačiau manė, kad tai yra dovana Naujųjų metų proga, o ne kyšis. Arnoldas Šukaitis taip pat paliudijo, kad padangas automobiliui UAZ- 31519 pirko bankroto administratorius A. K.

6. 2009 m. gegužės 11 d. generalinis prokuroras Algimantas Valantinas Komisijai papildomai raštu pranešė, kad po 2009 m. balandžio 23 d., kai buvo kreiptasi į Seimą, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-1-403-09 papildomai buvo surinkti duomenys, leidžiantys įtarti, kad teisėjas Rimantas Savickas kyšininkavo: 2008 m. lapkričio 17 d. Panevėžio apygardos teismo tarnybinėse patalpose iš A. K tiesiogiai savo naudai paėmė 2 400 Lt kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-349-338/2008, kurioje A. K paskyrė UAB „N. V.“ turto administratoriumi, priėmimą.

Baudžiamoji atsakomybė už tokią galimai teisėjo Rimanto Savicko padarytą veiką numatyta Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje.

Nurodytas aplinkybes patvirtina duomenys, užfiksuoti protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, duomenys, esantys įtariamojo A. K. apklausos protokoluose, ir duomenys, esantys teisėjo Rimanto Savicko nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-349-339-2008.

7. Komisija 2009 m. gegužės 14 d. posėdyje papildomai išklausė generalinio prokuroro Algimanto Valantino ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Justo Lauciaus pateiktą informaciją ir paaiškinimus dėl generalinio prokuroro Algimanto Valantino 2009 m. gegužės 11 d. rašte Komisijai papildomai pateiktos informacijos. Komisija taip pat išklausė teisėjo Rimanto Savicko paaiškinimus dėl rašte minimo 2 400 Lt kyšio. Teisėjas Rimantas Savickas teigė, kad jokių pinigų iš bankroto administratoriaus I. K negavęs.

8. Generalinio prokuroro Algimanto Valantino rašte pateikta informacija, taip pat generalinio prokuroro Algimanto Valantino, generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaičio, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Justo Lauciaus, Specialiųjų tyrimų tarnybos valdybos viršininko Povilo Urbšio pateikti duomenys ir paaiškinimai bei teisėjų Rimanto Savicko ir Arnoldo Šukaičio pateikta informacija ir paaiškinimai leidžia manyti, kad:

1) generalinio prokuroro Algimanto Valantino teikimas, kad teisėjo Rimanto Savicko veiksmuose yra generalinio prokuroro teikime nurodytos nusikalstamos veikos požymių, yra motyvuotas ir pagrįstas;

2) generalinio prokuroro Algimanto Valantino teikimas, kad teisėjo Arnoldo Šukaičio veiksmuose yra generalinio prokuroro teikime nurodytos nusikalstamos veikos požymių, nėra motyvuotas ir pagrįstas.

9. Komisija, vadovaudamasi Seimo statuto 23 straipsniu, Seimo Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu ir atsižvelgdama į Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. XI-236 „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Panevėžio apygardos teismo teisėjus R. Savicką ir A. Šukaitį, taip pat dėl sutikimo juos suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę sudarymo“ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą Seimo pavedimą, s i ū l o Seimui:

1) duoti sutikimą patraukti Panevėžio apygardos teismo teisėją Rimantą Savicką baudžiamojon atsakomybėn, taip pat jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę;

2) neduoti sutikimo patraukti Panevėžio apygardos teismo teisėją Arnoldą Šukaitį baudžiamojon atsakomybėn, taip pat jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Komisijos pirmininkas Pranas Žeimys